kreivuliúoti, -iúoja, -iãvo
1. pamažu kreivoti (kreivai rašyti, arti ir t. t): Kam taip kreivuliúoji, rašyk tiesiau, gražiau! Valstiečiai kreivuliavo savo parašus. Po keletą jaunėlių vargo, kreivuliavo raides.
2. netiesiai eiti, į šalis kraipytis (einant, važiuojant, ariant ir t. t): Girtas kreivuliúoja (eidamas). Kurgi kreivuliúoji, kaštoniuk, bėk tiesiai! Kodėl tu ardamas teip kreivuliúoji? Koks čia iš jo dviratnykas: kreivuliúoja. Ratas pradėjo kreivuliúoti, kažin ar beparvažiuosim. | Neprimatančiam žmogui visos raidės kreivuliúo [ja]. Ir vėl keliu, kreivuliuojančiu per ražienas, ėjo dvaro linkui. Vežimas pradėjo kreivuliúotis, sakau, jau išgrius.
3. klaidžioti, nerasti tiesos: Jo abu vaikai komjaunuoliai, šaunūs berniukai, o jis, matyt, kreivuliuoja apžėlusiu takiuku.
atkreivuliúoti. kreivuliuojant ateiti, atvažiuoti: Va, kur su ratais atkreivuliúota.
iškreivuliúoti
1. išvingiuoti, iškraipyti: Girti važiuodami visą kelią iškreivuliãvo.
2. būti netiesiam, į šalis išsikraipyti: Jis tai parašė stambiomis išsikreivuliavusiomis raidėmis.
nukreivuliúoti
1. kreivai nuarti ar ką kita padaryti: Laurukas, vieną [vagą] nukreivuliavęs, antrą jau kuone visiškai tiesią atgal atvarė.
2. kreivuliuojant nueiti: Jis paskubomis nukreivuliavo prie lovos.
pakreivuliúoti. paklaidžioti, nerasti tiesos: Tai reiškia, jog jų autoriai, nors pakreivuliavo, tarė naują žodį ar bent senąjį žodį pamėgino apvilkti nauju rūbu.
prakreivuliúoti. kreivuliuojant praeiti: Net gera, kai tas girtuoklis pro mane prakreivuliúoja neužkliudęs.
sukreivuliúoti
1. sukraipyti, kreivą padaryti: Visiaip sukreivuliúoja arimą. Čia bais [iai] kelias suskreivuliãvęs.
2. į šalis sujudėti, susvyruoti: Geras alus, jei po poros stiklinių negali per lentą nesukreivuliãvęs pereit.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.