x
krenė́ti, krẽna, -ė́jo.
1. braškėti, girgždėti: Kartis, veržiant vežimą, krẽna – gali ir lūžt. Važiuojant į namus ir pradėjo visos vežėčios krenė́ti. Atsargiai, žiūrėk, jau krẽna medis! Jei bolka (sija) krẽna, tai kas nors mirs iš tų namų. | Girdėtis senio krenantis plaučių dainavimas.
2. bėgti, virsti: Visas svietas krena iš miestų ūlyčiosna.
iškrenė́ti, ìškrena, -ė́jo. išmirti: Visi vaikai pačiam jaunume iškrenė́jo, vienus tėvus palikę. Visi kaip ąžuolai iškrenė́jo.
sukrenė́ti, sùkrena, -ė́jo. subraškėti: Nupjautas medis sukrenėdavo ir suvaitojęs griūdavo skersai upelį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.