kresčiúoti, -iúoja, -iãvo
1. sijoti su kresčiu: Su kratilu sijo [ja] pagrėbas, kresčiúo [ja] pakračias, nuoklastas, varpas. Paimk pasijį (kretilą) ir kresčiuok grūdus. Pelus susipilk į kratilą ir gerai kresčiuok, bo jaunam arkliukui reik smulkesnių. Kresčiuojant šienas pasiliekta krestė [je],
o šienuolės išbyra. Tiek daug pelų, galėsiam visą savaitę kresčiúoti. Kaip miltų pritrūksma, reiks kresčiúoti šieno apačių kiaulėms pašerti. | Baigusi kresčiúoti (kratyti, supylus į krestį, plauti) bulves supilk į katilą. Tai kresčiavo (barė, ėmė į nagą) jį!
2. kratyti iškultus šiaudus, kad išbirtų su šiaudais sumišę grūdai, redelioti: Nepatingėkite rankų pajudinti – gerai kresčiúokite, kad šiauduose grūdų neliktų. Viena pasilikau kresčiúot [kuliant] – nespėju.
3. vestuvėse su kresčiu rinkti jaunajai dovanas: Kresčiavo ačiavo par vestuves viską: stuomenį, rankoves, piningus.
iškresčiúoti.
1. išvalyti leidžiant per krestį, išsijoti: Iškresčiúok pakračias su kratelu (kretilu) ir supilk į pakratinę.
2. išredelioti: Pakračios paliks, kad šiaudus par redelę iškresčiuosi.
3. išieškoti, išrankioti: Ta krebė jau iškresčiúota – nėko nebrasi.
nukresčiúoti. nuplauti krestyje, pintinėje: Nukresčiúok bulves – ir kiaulė žemių neėda.
pérkresčiuoti. perleisti per krestį, persijoti: Priš arbuojant gerai grūdus párkresčiuoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.