kreténti, -ẽna, -ẽno.
1. linguoti, kinkuoti: Seniai žili šnekučiavosi, kretendami žilomis galvomis. Nudejuoja senė ir vėl galva kretena ir savo sūnelį šaukia.
2. drebant, kretant pamažu eiti: Štai kretena jis keliu, pasiramsčiuodamas lazda.
3. drebinti balsą giedant: Viena giedorka giedodama labai kretẽna. Šita sena boba kai kretẽna.
atkreténti.
1. pamažu ateiti kretant: Iš kažin kur atkreteno senas susikūprinęs elgeta. Net karšinčiai seniai atkreteno pasiramsčiuodami obelinėm lazdom.
2. atjoti kratantis: Jis, kvapą užlaikęs, klausė ir po valandos pamatė raitelius, kurie ištiestoms ragotinėms atkreteno.
iškreténti. kretant išeiti, išvažiuoti: Tėvas su motina į miestą iškretẽno.
nukreténti. pamažu nueiti kretant: Žmogelis nukreteno per sodą.
pakreténti. pamažu paeiti kretant: Jau senutė vos pakretẽna, tik ji labai sena.
parkreténti. pamažu pareiti, parvažiuoti kretant: Su sena kumele iki parkreteñs, ateis ir vidurnaktis.
sukreténti. nusijuokti trūkčiojančiu, drebančiu balsu: Bet tėvas sukreteno piktu juoku.
užkreténti. drebančiu balsu užgiedoti: Kad užkretẽno, tai nė šis, nė tas. Senukas vienas užkretẽno.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.