x
kriáuksėti, -i, -ėjo. kriaukšėti 1: Kitas kaip rauga, kaip kriáuksa ar iš garų, ar iš gėrimo didelio, iš visa ko – kad vemti nora. Ko čia kriáuksi?
iškriáuksėti. iškriaukšėti, išvemti: Aitvaras nusileido į klėtį ir viską iškratęs ir iškriauksėjęs.
sukriáuksėti
1. sukriaukšėti 1: Nelaimė namuose, jei numylėtas, nuglamonėtas šunelis sukriauksi.
2. pasakyti, pratarti: Ant gonkų pasirodė urėdninkas ir svirduliuodamas girtu balsu sukriauksėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.