kriaušū̃loti, -oja, -ojo
1. skųstis, būti nepatenkintam: Vis kriaušū̃loji. įkyriai kabintis, kritikuoti: Su juo negal kalbėties: ans tuojau kriaušūlo [ja] žodžius, jei negerai pasakai.
2. niekus šnekėti, plepėti: Nekriaušū̃lok daugiau, eik pri darbo.
iškriaušū̃loti
1. išpeikti, priekabiai iškritikuoti, apkalbėti: Kriaušūla kartais iškriaušū̃loja ne tik pavienius žmonis, bet net šeimas.
2. išpasakoti plačiai, iškilmingai; sąmojingai pakalbėti: Vaičiaus Petris gerai iškriaušū̃loja.
nukriaušū̃loti. sąmoningai nukalbėti, nutevernoti: Nukriaušū̃loti tu gerai nukriaušū̃loji.
pakriaušū̃loti. būti nepatenkintam, pasiskųsti, pabambėti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.