kriókinti, -ina, -ino
1. kriokti 1: Visus kaip šėtonus buvau į šikšnos terbą sukišęs ir kriokinau kaip vilkas ožius. Su kriokinamu zuikiu medžiojo lapę (sužeistas zuikis rėkė ir priviliojo lapę) . Katinai kriokinasi ant stogais.
2. virkdyti: Nekriókink vaiko. Kam tą savo vaikelį taip kriókini? Liuob kriokins bliūdins jaunąją, kol iš stalo prikels. Deda į skūrą (muša), kriókina, kankina, cypina. Iš jaunystės savo dideliai buvo pamylėjęs armonijas ir gan gerai jas sugebėjo kriokinti. Sušveisk vaikus, tėvali, lai nekriókinas.
3. vargintis (su verkiančiu vaiku): Ko tu čia kriókinies su tuo vaiku? Paguldyk lopišin, ir užmigs.
4. ieškoti kuilių, krėkintis: Varyk kiaulę pas kuilį, turbūt kriokinasi: jau antra diena, kaip neėda.
ver̃šį kriókinti. vemti: Ans kriókina ver̃šį pasigėręs – vemia.
iškriókinti.
1. išvirkdyti: Iškriókintas vaikas nebužminga.
2. išreikalauti nepaisant ašarų: Iškriókino atejęs.
nukriókinti.
1. nuvirkdyti: Nukriókino žmones išvažiuodamas, palikom visi nusirėkę. Tik gerai aš tave nukriókinsu (mušdamas privirkdysiu), tuokart tavo visi ožiai išlakstys!. Nusikriókinusi su vaikais parejo mergaitė šniukščiodama namo.
2. nuskriausti: Esam vokyčių [kareivių] nukriókinti.
prakriókinti
1. pravirkdyti: Prakriókino vaiką, negaliu benumaldyti.
2. praleisti laiką kriokinantis: Toki didelė merga, o prasikriokina su mažais vaikais.
sukriókinti. pravirkdyti: Langus iškuls, vaikus sukriókins. Atbėga su tranksmais, pykdama, kad susikriókino vaikai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.