kriūgúoti, -úoja, -ãvo.
1. kriuksėti: Kiaulės (paršai) kriūgúoja ėsti norėdamos. Kiaulė kriūgúo [ja],
turbūt nėdusi. Meičkus neina toliau, tik aplink tvartą laksto ir kriūgúoja. Paršai kriūgúoja – gal jau ėst insnorėjo. Kiaulė kriūgúoja – nori tekio. Us gult, čia nekriūgãvus! Kiaulė po ropes kriūgãvo.
2. dejuoti, bėdoti: Visokie nedastotkai, tai kriūgúoja kriūgúoja ir anys žmonės.
iškriūgúoti. kriuksint išbūti: Perdien iškriūgãvus, ir dabar dar nėda.
nukriūgúoti. kriuksint nubėgti: Dabar jį išleistum, tai kažno kur nukriūgúot.
pakriūgúoti. padejuoti: In šitos žemelės su tokia šeimyna gyvendamas bet kas pakriūgúotų, ir dar ne šit'.
parkriūgúoti. kriuksint pareiti: Čėsais gali parkriūgúot katras kiaulis, tai aždarykit.
prakriūgúoti. šiaip taip prasistumti, pravargti: Par juos nei kuralo, nei viralo, nei to velnio duonos – ir kaip anys prakriūgúoja!
prikriūgúoti. prisikriuksėti: Kai tik manęs nėr namie, tai kiaulės prikriūgúoja, paki kas prisruošia paduot ėst.
užkriūgúoti.
1. kriuksint užeiti, užlipti: Ukš, kurgi čia da ažkriūgavaĩ!
2. užsiverkti: Kad jau ir nepareisi šiandiej namo, tai neažsikriūguos atlikę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.