kriugždė́ti, kriùgžda, -ė́jo.
1. trupėti: Kaulas kriùgžda.
2. išduoti trynimosi garsą, grikšėti: Kodėl tep kriùgžda šita duona, turbūt su žemėm? Kremzlė dantyse kriùgžda bevalgant. Duonoj daug žemių: kap kandi, tai kriùgžda. Sulaužytas kaulas kriùgžda. Labai šalta naktis, net sniegas po kojom kriùgžda. Lova sena, pajudini kiek – kriugžda. Kažna prieš ką langinės taip kriùgžda, gal bus oro atmaina?
3. verkšlenti: Vaikas kriùgžda, tėvai guli, negirdi.
4. judėti, klebetuoti: Jei šynas (ratlankis) kriùgžda, tai aš su tuo ratu nevažiuosiu.
iškriugždė́ti, ìškriugžda, -ė́jo. ištrupėti: Kriugždėte iškriugždė́jo dantys. Iškriugžda tie girgždai, kaip užpila pirty vandenio ant akmenių, ant krosnies.
sukriugždė́ti, sùkriugžda, -ė́jo. labai sudžiūti, pernokti: Jau grikai sukriugždė́ję – reikia raut. Sausuma – bulbos sudžiūvusios, sukriugždė́jusios, jau ir neatgis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.