iškriuksėti

kriuksė́ti, kriùksi, -ė́jo.

1. tarpais, pamažu kriūkti: Kiaulė kriùksi, kad viena palieka namie, kad žindo paršelius, kad nor ėsti. Kiaulė, eidama pro šalį, kriùksi, o obuolys, lėkdamas žemėn, bubsi. Kiaulės prėdusios – nė nèkriuksi visai. Išgirdo kiaulę kriuksint ant aukšto. Kiaulė nors kriuksi, eidama pro žmogų, o ponia nei žvilgt. Tėvas, seniausioji namų galva, nuolat kriuksėjo lovoj, pykstąs ant visų. Buhalteris kriuksėdamas piktinosi.

2. juoktis (pusbalsiu): Gana jum, vaikai, kriuksė́ti, geriau mokykitės pamokas.
atkriuksė́ti, àtkriuksi, -ė́jo. kriuksint ateiti.
įkriuksė́ti, į̃kriuksi, -ė́jo. kriuksint įeiti: Degloji kartą į pono kiemą įkriuksėjo. Paršas į trobą įkriuksėjo.
iškriuksė́ti, ìškriuksi, -ė́jo. kriuksint išeiti: Vyras, parėjęs su vandeniu, smarkiai išbarė ir išvarė kiaulę, kuri, dar nepabaigus grietinę žliaubti, iškriuksėjo.
nukriuksė́ti, nùkriuksi, -ė́jo. kriuksint nueiti, nubėgti: Meitelis pabūgęs nukriuksėjo šalin. Pro šalį nukriuksėjo vėlybas automobilis.
pakriuksė́ti, pàkriuksi, -ė́jo. truputį kriuksėti: Kiaulės pakriuksi už sienos. Maži paršiukai skuta (bėga) pakriuksėdami.
prakriuksė́ti, pràkriuksi, -ė́jo. pasakyti lyg kriuksint: Ir šiuokart ateiviams ar praeiviams prietelingai prakriuksėjo labą rytą.
prikriuksė́ti, prìkriuksi, -ė́jo. kriuksint prieiti, prisirinkti: Bematant tiek jų prikriuksėjo, kad svečiams gryčioje pasidarė ankšta.
sukriuksė́ti, sùkriuksi, -ė́jo.

1. kriuktelėti: Kiaulė, pro kiaulę praeidama, ir tai sùkriuksi, o jis, pro žmogų praeidamas, niekad nieko nepasakys.

2. kriuksėjimu atsakyti į kriuksėjimą. Per paskubomis sukaltą lentinę sieną susikriuksėdavo individuali kiaulė su visuomenine.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kriuksė́ti, </b>kriùksi, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">tarpais, pamažu kriūkti: </span> Kiaulė kriùksi, kad viena palieka namie, kad žindo paršelius, kad nor ėsti. Kiaulė, eidama pro šalį, kriùksi, o obuolys, lėkdamas žemėn, bubsi. Kiaulės prėdusios – nė nèkriuksi visai. Išgirdo kiaulę kriuksint ant aukšto. Kiaulė nors kriuksi, eidama pro žmogų, o ponia nei žvilgt. Tėvas, seniausioji namų galva, nuolat kriuksėjo lovoj, pykstąs ant visų. Buhalteris kriuksėdamas piktinosi. <br/>2. <span class="explanation">juoktis (pusbalsiu): </span> Gana jum, vaikai, kriuksė́ti, geriau mokykitės pamokas. <br/><b>atkriuksė́ti, </b>àtkriuksi, -ė́jo. <span class="explanation">kriuksint ateiti. </span> <br/><b>įkriuksė́ti, </b>į̃kriuksi, -ė́jo. <span class="explanation">kriuksint įeiti: </span> Degloji kartą į pono kiemą įkriuksėjo. Paršas į trobą įkriuksėjo. <br/><b>iškriuksė́ti, </b>ìškriuksi, -ė́jo. <span class="explanation">kriuksint išeiti: </span> Vyras, parėjęs su vandeniu, smarkiai išbarė ir išvarė kiaulę, kuri, dar nepabaigus grietinę žliaubti, iškriuksėjo. <br/><b>nukriuksė́ti, </b>nùkriuksi, -ė́jo. <span class="explanation">kriuksint nueiti, nubėgti: </span> Meitelis pabūgęs nukriuksėjo šalin. Pro šalį nukriuksėjo vėlybas automobilis. <br/><b>pakriuksė́ti, </b>pàkriuksi, -ė́jo. <span class="explanation">truputį kriuksėti: </span> Kiaulės pakriuksi už sienos. Maži paršiukai skuta <span class="explanation"> (bėga) </span> pakriuksėdami. <br/><b>prakriuksė́ti, </b>pràkriuksi, -ė́jo. <span class="explanation">pasakyti lyg kriuksint: </span> Ir šiuokart ateiviams ar praeiviams prietelingai prakriuksėjo labą rytą. <br/><b>prikriuksė́ti, </b>prìkriuksi, -ė́jo. <span class="explanation">kriuksint prieiti, prisirinkti: </span> Bematant tiek jų prikriuksėjo, kad svečiams gryčioje pasidarė ankšta. <br/><b>sukriuksė́ti, </b>sùkriuksi, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">kriuktelėti: </span> Kiaulė, pro kiaulę praeidama, ir tai sùkriuksi, o jis, pro žmogų praeidamas, niekad nieko nepasakys. <br/>2. <span class="explanation">kriuksėjimu atsakyti į kriuksėjimą</span>. Per paskubomis sukaltą lentinę sieną susikriuksėdavo individuali kiaulė su visuomenine.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.