.
kriùšti, -a, -o
1. grūsti piestoje, kad nusitrintų grūdų luoba, kad suminkštėtų plunksnos: Kriuštienę kriùšti. Reikia kriùšti miežių, kad norime grucės virti. Mano duona iš nekriuštų grūdų, nesijotų, nenėkotų. Iš šoblinių plunksnų (didžiųjų sparno plunksnų) dirba birbynes, o plunksnų galus kriuša į patalynes.
2. grūsti, trinti, smulkinti: Su menturiu košę kriùša. Ane, eik bulbių kriušti košei. Košę kriuša, katilaitį pavalkūse ar į klumpius įspraudę.
3. mušti, daužyti, kulti: Girdėti žvangėjimas ir skambėjimas, kaipo kas pagal šalį daužytų ir kriuštų šimtais butilkų ir stiklų. | Čia yr kriuša kriušusi, matyti iš rugių suguldymo.
4. kimšti, murdyti, grūsti; dėti: Į tą vandenį visi rankas kriùša. Kriùša su šluotražiu į akis, mažne ir akis išlėkė laukan. Kriuša į akis, ir gana. Nekriùšk taip smarkiai lovos [į kampą] – dar tinką išgriausi!. Kriùšo kriùšo piningą (negailėdamas davė, kišo kam, norėdamas laimėti), o vis tiek nėko gera netura.
5. grūsti, varyti: Kur kriuši gyvulius į tvartą, ar negali lauke stovėti? | Tėvas nu pat anksto kriùša ir kriùša (liepia, verčia eiti) į turgų – ir gavau eiti.
6. murdytis, grūstis, spaustis: Ko čia dabar kriušatės kaip gyvoliai? Lytys kriùšasi viena į kitą. Prie jo ir kriušas žmonija. | Galėsi pats kriušties su gyvoliais, ka piemenio nesamdai.
7. coire: Šuva kalę kriùša.
antkriùšti, añtkriuša, -o. užgrūsti, uždėti: Antkriùšo viršaitis man ant galvos tus vokyčius maitinti.
apkriùšti, àpkriuša, -o. truputį aplink padaužyti. .
atkriùšti, àtkriuša, -o.
1. kriušant, daužant atidaryti: Vokyčiai atkriušo grabus, Kretingo [je] už altoriaus palaidotus.
2. atsimušti, atsidaužti: Griūdamas nuo tokios aukštybės aš atsikriušau nosį į akmenį.
3. atšipti: Tujau dalgis atsìkriuša.
4. atstumti, pašalinti: Vieną bėdą jau atkriušáu.
įkriùšti, į̃kriuša, -o.
1. įmušti.
2. įgrūsti, įvaryti: Į klioštorių įkriušta, zokonišką gyvenimą lig pat smerčio ves. Įsikriušus grobus maišo, drasko, plėšo.
iškriùšti, ìškriuša, -o.
1. išmušti, išdaužti, iškulti, išdurti: Aš jam dantis iškriùšiu. Tie vaikai su pylyne jau kelintą kartą langą ìškriuša. Iškriùši langą, nesišmaikštyk! | Seniai jau akį iškriušo, ir dabar žvairas tebėr. Nurimk, dar dantis išsikriùši! Par vakarus besiusdami, išsikriùšo langus, dabar stimpa (šąla) .
2. išpliekti, išperti: Kad pavogtum žoles, kvietkas, nugarą iškriùščiau jai, vagilkai.
3. išmušti, išdaužyti visus: Kriuša iškriùšo žąsyčius: pėpčio [ja] žąsyčiai, šonais išguldyti. sukulti, sugurinti visus: Parvažiavusi radau visus stotkus (indus) iškriuštus.
4. išvaryti, priversti išeiti: Šįryt nenorint mane vyras iškriùšo į turgų. | Aš tau naravą iškriùšiu.
nukriùšti, nùkriuša, -o.
1. piestoje ar girnomis nutrinti grūdų lukštelį: Nukriùšk miežius, reikia prasimalti miltų. Nukriušk miežius grucei. Nukriùškit rytojui kriuštinių. Ale ot gerai kruopos nùkriuštos: ašakos nerasi.
2. numušti.
3. susižeisti, susižaloti: Parejo nusikriùšęs nagus, bjauru ir širdžiai paveizėjus daros.
4. nudėti kur, nukišti: Kur nukriùšotav tą puodelį?
5. nuvaryti, nugabenti kur: Jį kaži kur nukriùšo į kitą galą svieto, kad nei negirdėt apie jį nieko.
6. pavogti, nukniaukti: Nukriùšo pieštuką.
pakriùšti, pàkriuša, -o.
1. pakišti, pagrūsti: Špygą į panosę pakriùšo. Šniaukėjo nosis pasikriùšusi tabokais.
2. pasidurti, prasimušti, susižeisti: Su adatos bule pasikriušáu pirštą, be žiedo siūdama. Kas puikis to vaiko: kad ir nosę pasikriušęs (susikruvinęs), bet puikus. Nagai pasikriuša (pasidaro skaudūs) beravėjant.
3. pakrapštyti: Pakriušk ugnį – juo degs.
4. pavaryti, paginti: Pakriùšk tu tas karves nuo vasarojaus!
5. užkąsti, pavalgyti: Eik pakriùšk.
parkriùšti, par̃kriuša, -o.
1. atkelti, atgabenti, atgrūsti: Neturėjo kur padėti, tai į mūs kraštą parkriùšo.
2. parmušti. .
prakriùšti, pràkriuša, -o. pradurti, pragrūsti: Būtų įmaniusi, būtų dangų su pakaušiu prakriušusi, žemę su užpakaliu išgrūdusi.
prikriùšti, prìkriuša, -o.
1. prigrūsti, primurdyti: Visokių gùrvelių po ta lova prìkriušta. Tu čia be skonio visokių kvietkų prikriušaĩ, per daug marga.
2. prisigrūsti, prisirinkti: Visa troba žmonių prisikriušo. Kaip bematant prisikriušo pilna salė.
sukriùšti, sùkriuša, -o.
1. sugrūsti, susmulkinti: Barstyti ją reik sukriuštu gipsu. Nebent sukriušti stiklai, cementu maišyti, begali atsispirti to graužėjo ginklui. Sukriùšęs kavą supilk į vandenį.
2. sutrinti, sumaigyti: Sukriùšk bulves. Bulves košei sukriušaũ. Negerai bulves sukriušái – vieni kankolai. Jovalą lig karštą sukriùšk. Pakol tu košę sukriùši, aš nubėgsiu pieno parnešti. Nešiau – uogos i [r] susikriùšo. Susikriùšo kiaušiai kiocelė [je].
3. sumušti, sutriuškinti: Ledai lauką, javus sumušė, sukriùšo. Agramonas (agronomas) pripažino mūsų javus sukriuštus. Tau reik nosį sukriùšti už patalynės supūdymą. Kad čia tėvas ir dajustų, jųjų kaulus ir sukriùštų.
4. sudaužyti, sukulti: Jau musintais tu tą puodą sukriušái. Kaip pasprūdo koja, virsdama visus indus sukriušáu.
5. sukimšti, sumurdyti: Sukriùšo visus į vieną vagoną kaip silkes. Sukriùšo į krūvą. Prilėkė pilnas palocius velnių, ale aš juos visus sukriušau … ing šį maišą. Aš sukriušáu bulves į maišą. | Čia tie medžiai per daug sukriušti į daiktą (tankiai susodinti) . Kiek sukriùš piningo į tą žodyną!
6. susimušti, susipešti: Taip juodu susikriùšo, kad kraujas iš nosies pradėjo bėgti. Susimušo, susikriušo naginės su autais.
7. padaryti menką, suvargusį, sukiužusį: Jis tą savo gaspadą tai visai sukriušo. To kaimo vyrai visai sukriuštì, nieko nepadaro, rodos, jų visai nė nebūtų. Kad geresnio vyro negavai, tai už tokio sùkriušto irgi nereikėjo eiti. Sukriuštas gyvenimas.
užkriùšti, ùžkriuša, -o
1. užkimšti: Su toms pakuloms užkriùš tą skylę.
2. užvalgyti: Užkriùšo ir nuėjo tįsot.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.