krókinti, -ina, -ino
1. krokti 2: Ana toki veln [ia] s yr – ana motiną turia krókinti. Tie vaikai mūso Onikę krókina. Kam čia tą vaiką be reikalo krókini?!
2. smarkiai pilti, kliukinti: Vyrai su špricais pradėję … vandenį ant tos macniosios ugnies krokinti.
atkrókinti. atgabenti ką nors krokiantį, bliaunantį: Šįryt piemuo į kiemą visą būrį svetimų avių atkrókino.
iškrókinti. išgabenti ką nors krokiantį, bliaunantį: Šįryt avis su ėriukais pirmą kartą iškrókinom į ganyklą.
nukrókinti
1. nugabenti krokiantį, triukšmaujantį: Kur jūs kiaulę šįryt nukrókinot?
2. mirti, nusigaluoti: Tas, kur jau nusikrókino.
parkrókinti. pargabenti ką krokiantį, verkiantį: Kas čia mūso vaikus parkrókina?
prakrókinti. prarėkdyti, pravirkdyti: Ar tavęs mama neprakrókina?. Siuste siuste, kol prasikrókinste!
prikrókinti. prirėkdyti, privirkdyti: Kaip pagavo vaikus sodnalė [je] obūlus bavagiant, tai gerai anus prikrókino.
užkrókinti
1. krokiant užeiti, užvažiuoti: Viens greitųjų trūkių ant antrojo … trūkio užkrokinęs.
2. užkrokti 1: Užkrókina tą radiją, ka troba skleidas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.