.
krópti, -ia, -ė.
1. sukti, apgaudinėti: Jis krópė krópė, kol nukropė (apgavo) mane. Gerus žmones krópa. Nedorai pasielgti gali, jei kitus kropsi ir juos apvogsi. Ans tik žmonys krópti težino.
2. plėšti: Kryžeiviai, namo grįždami, kropė gyventojus, kurius galėjo prigauti, ir degino jų namus. Ėjo krópdamas žmonis.
apkrópti. apgauti: Mane gerai apkrópė su ta karve. Ans mane apkrópė (apgavo). Ans mane apkrópė su ta parduosena. Kad aš čia apsikropiau!
iškrópti.
1. išgauti, išvilioti, išprašyti: Sūslys (suoslys) iškrópė šieną, t. y. išprašė. Karvę iškrópti – gauti už niekus. Žiūrėk, tas ir iškropė (gavo už pigią kainą) tą laikrodį. Iškrópė iš munęs peilaitį.
2. atimti, išplėšti: Kito nieko netykojo nuo jo, kaip tiktai žemes iškropti.
3. išgauti (klausinėjant): Ir iškrópė, kas anam yr.
nukrópti.
1. apgauti: Jijė nukrópė tave (apgavo). Tave nukropė krikščionys, grįžk į tikėjimą tėvų tavo. Veizėk, ir prisirietė muni nukropti. Su dobilais kaimynas mane nukrópė (per brangiai paėmė) .
2. apiplėšti, apvogti: Jie ne vienam klėtį išlaužė, arklius nukropė.
3. nuskriausti: Taip tankiai, matai, nukropia kumetį ponas.
4. nugalėti, pavergti: [Kryžiuočiai, ] pasitelkdami drąsiausius ir bukliausius kareivius, … stengėsi … nukropti lietuvius.
pakrópti
1. atitraukti, nuvesti: Jis norėjo tave atvesti (pakropti) nuog (nog) Pono tavo Dievo.
2. pasigrobti: Meldamasis, pasikrópk, vis tiek nedžiaugsys!
prikrópti. apgauti, apsukti: Kad mane prikrópė bile kokiu daiktu – nugavo, nusuko, ant piningų nuskaitė. Veizėk, būk atsargus: ans tave prikróps besiveizant. Neprikrópk munojo bemainikaudamas. Regėsi, kaip ans tave prikróps. suvedžioti: Prikrópė vaikis mergelę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.