x
krovìkas, -ė.
1. darbininkas, kuris krauna (prekes), krovėjas: Jis buvo juodadarbis, krovikas. Krovikai krovė į laivą prekes. Krovikai nešė po didelį krovinį.
2. kas krauna šieną ar javus: Vežimas apvirto ir su šienu, ir su krovikù. Krovìkas moka krauti žagus, bragus, stirtas. Reikia lauke vežimas krauti, o krovikės nėra. Turiu šiandien gerą krovìkę: tep gerai sukrauna vežimus, kad nėsyk nevirtau. Dėl geros krovìkės visi varžosi.
iškrovìkas, -ė. darbininkas, kuris iškrauna (prekes). .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.