x
krunúoti, -úoja, -ãvo.
1. sunkiai kosėti: Nušalai, užtat dabar krunúoji. Perdien laksto ore, o naktį tai krunúoja. Sakiau, apsivilk, toks šaltumas! Neklausei, tai ir krunúok! Iš visos gerklės krunúoja. Šis ligonis krunúoja ir dieną, ir naktį. Krunúoja kaip senis užpečky.
2. sunkiai kvėpuoti pakriokiant, pakosint: Andai mūsų vaikai kiek nušalo ir dabar labai krunuoja, lyg per žabus kvėpuotų. Senis švenkščia, krunúoja: kar gū, kar gū.
iškrunúoti. praleisti kurį laiką sunkiai kosint: Net nebegera: visą naktelę šiteip iškrunavaũ.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.