.
krùšti, -a (-ia, kruñša), -o (-ė)
1. grūsti piestoje grūdus, kad nukristų luobos: Krušia miežius, bus kruopų. Krùškite krušinį, grucę, grūdus malti putrai. Nekruštų miežių prastos kruopos. Kviečiai reikia krùšti, tai gerai suvirs ir bus minkšti. Jų blynai visai neskanūs, turbūt nekruštų miežių. Ragaišio turbūt jau užsinorėjot, kad miežius krùšat.
kruštinaĩ. Kruštinaĩ sukrušė kruštienę. Čia pat krùšos miežius kruopoms, grucei ir avižas šustiniams.
2. grūsti, trinti, smulkinti: Krùša košę. Lig nepradėjus krùšti arba smulkinti, reik obuolius švariai nuplauti.
3. grumdyti (plaunamas daržoves): Ona su grūstuvu krùša burokus. Pirm virimo krùšk (grumdyk žemes su menturiu) bulves kubiliuke.
4. daužyti, plūkti: Sunkūs kareivių batai plūko kelius, krušo plentus. Ledai krùša (suklo [ja]) rugius.
5. kimšti, murdyti, grūsti: Obulus tik krùša į kešenes, nėko neveiza. Pagrobė skalą ir uždegęs krušo liepsną į baisų reginį. | Vienus smaugė ir šaudė, kitus ing turmą krušo. Malūną atrado krušte prikruštą (labai pilną) žmonių.
6. įkyriai siūlyti, brukti: Nekrùšk to savo tavoro, ans nėkam netikęs. Krùša piningus į akis, kad atiduočio prekę pigiau.
7. badyti, daužyti, gurinti: Slinkis mietu krušamas. Ožys ožką krùša (su ragais). Regimu virbu sau akis kruša. | Dantis, langus krùšti. Jis krušė (kamavo) mane visą gyvenimą. Tenai krùšasi (smarkiai šaudosi iš patrankų) .
8. valgyti, kimšti; kramtyti, krimsti: Ką tu čia kruši? Visi susėdo krùšti. Kad atsisėdot, tai kruškit! Ar jau nèkruši? Nekrùšk vienos žuvies be duonos! Vaikai krùša ir krùša duoną par visą dienelę. Krùša sausą duoną lygiai nei valgęs, nei matęs (labai noriai) . | Būdo (būdavo) , jaunime per Kalėdas pakampiais tik krùša riešutus. Išalkęs Jonukas kad krùša sausą sūrį net apsiseilėjęs. Jis kruša saldainius kap voverė riešutus.
9. glėbesčiuoti, grumdyti: Vyrai tik kruša mergas, ir tiek. Paleistuviai, jum čia kruštis!
10. siausti, išdykauti: Krùšas, kuliasi tarpu savęs, siaučia.
11. stumdytis, grūstis, lįsti: Ėmė kruštis, važiuoti žmonės. Vaikai, ko jūs čia krùšatės?! Mėnesiena buvo ypač šviesi; ir žuvys tiesiog krušte krušosi į tinklą. Kokios daugybės gyvuliukų grūdosi ten ir krušosi! Krùšasi ir laipioja vienas per kitą.
12. varyti, vyti: Krùšk bandą į ganyklą ir eik šieno grėbti.
apkrùšti, àpkruša (apkruñša. apìkruša), -o.
1. apgrūsti piestoje grūdus, kad nukristų luobos: Apkruši miežius – geresnes kruopas valgysi. Apkruštì miežiai – i verdam buzą. Apìkrušam piestoj grikius, girnom sumalam, tada verdam grikių košę.
2. apgrumdyti (plaunamas daržoves): Šias bulves reikia apkrùšti, kad juo būtų švaresnės.
atkrùšti, àtkruša, -o
1. atmušti, atšipinti: Skustuvą vaikai atkrušo.
2. atsikratyti: Atsikrùšk nors kada nuo tos mergos.
įkrùšti, į̃kruša (įkruñša), -o (į̃krušė). įkišti, įbrukti: Įkrùšo į kešenę obulą (obuolį) . Tik, sakau, gyvus jumis į peklą įkrùšti. Iš baimės dėl koravonės įsikrušo piktadėjas sau šaukštą į kaklą ir tuomi užtrokšdamas savo galą gavo. Įsikrušo (įsibrovė) [priešas] į vidų valstijos.
iškrùšti, ìškruša (iškruñša), -o (ìškrušė).
1. išmušti, išgrūsti, išgurinti: Piemenys iškrùšo langus. Buvo langus lentomis apsikalę, nes ledas visus stiklus buvo iškrušęs. Argi storojys iškrušti jam dantis? Kaip marčią mušo, dantis iškrušo.
2. visus išmušti, išdaužyti: Susimušo, pyragus iškrušo.
3. išvaryti, išvyti: Iškrušk arklį iš javų. Ir iš ten iškrušo. Žemaičiai kuone plikomis rankomis iškrušo Bartalamiejų į Prūsų žemę. Karves ìškruša į aptvarą, o patys dinderį muša. Kaip vargo paukštyčiai, iš lizdo iškrušti!. Keistas jam buvo tas jausmas, ir jis visomis pajėgomis stengėsi išguiti jį, iškrušti iš savo vidaus.
4. šiaip taip įsiūlyti, išduoti, iškišti: Galų galais iškrušáu (pardaviau) tą savo kumelę. Nor pašėlusiai savo mergelkas iškrùšti (išleisti už vyrų) .
5. išgėdinti. .
nukrùšti, nùkruša, -o (nùkrušė).
1. nugrūsti piestoje grūdus, kad nukristų luobos: Tik neužmiršk miežių prieš maldamas nukrùšti. Teip stipriai stova, jog grūstuvė [je] tegal tus kiautus [dobilų sėklų] nukrušti. Nukrušę [miežius],
tam tikromis geldomis nėkočiomis nunėkoję, paskui malė, jei reikėjo tam tikrų miltų. Nukruštas grūdas daug baltesnis. Paimk miežių, įpilk į piestą ir nukrùšk. Reikia miežiai nukrušti, tai kruopos bus be ašakų. Iš nukruštų miežių miltų raguoliai esti daug gardesni. Išverda avižos, tada išdžiovena, tada nukruša, sumala, sumaišo su vandeniu ir valgo. Ar nukrušai kviečius? Miežiai nukrušti. Reikia salyklą nukrùšt (daigus nudaužyti) su šiečka. Kai nusìkruša ašakos, atlieka brendulai.
2. nugrumdyti (plaunamas daržoves): Pirm virimo nukrušk bulves kubiliuke, plaudamas su menturiu, t. y. nugramdyk. Jei neturi darbo, tai nors bulbes nukrùštum.
3. nudraskyti, nudaužyti: Vėjas šiandien visus kviečių žiedus nukrùš. Šiemet obuolių nebus – ledai žiedus nùkrušė.
4. nuvaryti, nuvyti: Velniai tą žmogų su kačergoms į peklą ir nukrùšo.
5. nukišti, nudėti: Kas muno nagines į užpečkį nukrùšo?
6. numynioti: Gaidys vištą nukrùšo.
7. užsimušti: Du jaunu nusikrùšo [autokatastrofoje].
pakrùšti, pàkruša, -o (pàkrušė).
1. apgrūsti kiek piestoje grūdus, kad nukristų luobos: Bent kiek pakrušė piestoj miežius – jam jau ir kruopos.
2. užvalgyti, užkrimsti, pagraužti: Kai nėra ko valgyti, tai ir griežtis ar ropė galima pakrušti.
pérsikrušti baigti veržtis, brautis: Palaukiam, kol žmonys pársikruš.
prakrùšti, pràkruša, -o. pramušti, prarakti: Su gelžiniu virbu mūro sieno [je] skylę prakrùšo. Kur tu sau kaktą prasikrušái?
prikrùšti, prìkruša, -o (prìkrušė).
1. grūdant privalyti grūdų, pridaryti kruopų: Ji prisipylė į piestą sorų, prikrušo kruopų.
2. pridėti, prikimšti, primurdyti: Prikrùšo pilnas kišenes grūšių. Prikrùšk po balkiu žemių. Kalinys (kalėjimas) prikruštas žmonių. Prisikrùšo pilnas kišenes obulų.
3. privalgyti, prikimšti: Ar jau gi tu prìkrušei? Prìkrušiau prìkrušiau blynų, tai dabar sotus esu.
sukrùšti, sùkruša, -o (sùkrušė).
1. susmulkinti, sutrinti: Molį reik džiovinti ant kakaliu, sukrušti jį smulkiai, paskui supilti į draugelę. Daug žmonių mito sukrušta žieve medžių. Sukrušę kanapius, kepa su tais kepaišius. Tu nukaisk i sukrušk bulves, o aš atsinešiu miltų – išsivirsiav košės. Bulves į košę sukrùšo. Gulia po patalais sukruštų plunksnų, idant miegtančio nebadytum ir nebudintum.
2. sudaužyti, sugurinti: Veždamas į turgų visus kiaušinius sukrušáu. Vaikai, kuris puodelį sukrùšot?. Švyturys iš kieto plieno užgrūdytas liepsnose. Tad ne marių siausmo sienai besukrušti jo dvasia.
3. primušti, sumušti: Nelauk, kolei tave sukruš, bet tu jį pirmiau. Kiek kadaise ponai mužikų sukrùšo, tai sunku ir apsakyti. | Neprietelius gal jis mušti, kurie mus nor sukrùšti (sunaikinti) . Susimušo, susikrušo naginė su autu.
4. užmušti: Numetė nuo stogo pačią ir sukrùšo.
5. sukišti, sukimšti, sumurdyti: Man per tave visą cigarnyčią su papirosu į gerklę sukrušo. Į tą skrynią daug daiktų sukrušau. | Kam taip tankiai sukrušei? Taip susodinti burokai mažučiai bus. Į tokią ankštą vietą tiek žmonių sukrùšti! Lytys yr sukruštos. Kur žmonės gyvena susikrušę, ten ir trachoma lengviau yra gauti. Tiktai po nekurias vietas buvo nesusikrùšusios ledinės. Keli vežimai ant viens kito susikrušę. | Mums tie darbai taip susikrušė į vieną krūvą, kad nebežinome už ko griebtis.
6. atiduoti, sukišti: Motyna viską sukrùšo vaikams.
7. suvalgyti, sukimšti, sugraužti: Sukrùšk šitą riekę ir eik an darbą. Aš sukrušaũ tris obuolius ir nenoriu valgyti. Grūšią, obuolį sùkrušu, i gerai. Vaikas sùkrušė man visą plutą. A davė kokį obuolį sukrùšt?
užkrùšti, ùžkruša, -o. užkąsti, užvalgyti: Einam, mergos, užkrùšim, geriau bus dirbt. Tai duok nor tep ko užkrušt, jei pietų neduodi! Dabar užkrùšk biskį, o parėjęs pavalgysi!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.