iškrutėti

krutė́ti, krùta, -ė́jo

1. padarui, daiktui ar jo dalims judėti vietoje, kušėti: Jos lūpos nuolat krutė́jo. Nendrės krùta nuo mažiausio vandens judėjimo. Kuolas, tvoros šulas kruta, bet žardas juda. Toks vėjas nesuks malūno: žiūrėk, lapai ką tik krùta. Nėmaž nèkruta, musintais nebgyvas. Tai nepasėdės spakainas: kruta ir kruta lygiai in mielių (nenurimsta) . Apie ugniakurus krutėjo žmonių šešėliai ir čirškino sau vakarienę. Ko čia kruti kai uodegon inkirptas? Kirmis krùta – dar neužmušta visai. Mažai bekrùta [pelė] – prilamdei. Kruta vabalėlis an žalios pievelės. Paršeliai kvikčiodami krutė́jo maiše. Ausys krùta, meluoji. Jau liežuvis kruta nabago (labai senas) . Nei juda, nei kruta – kaip inbestas. Nutarta vėl nutraukti krutamus paveikslus (kino filmą) . Oi, kaip ger, oi, kaip ger su bajoru šokti: viskas jud, viskas krut, viskas maskatuoja. Kaip ta jauna panelė per dvarelį ėjo, geltonos kaselės krutėjo. Pradėjo visas drebėt, kad visa jo ilgoji barzda krutėjo. Ir jis pamatė, kad kas kruta nuogas žolėse. Teišduodi vanduo krutančias (liulančias) ir gyvus žvėris. Svetima duona pilve kruta. Kruta kaip gyvasis sidabras. Krùta kaip utėlė pakaušy. Stovi meška ant keturių kojų ir nekruta. Nei valgo, nei geria, o kruta.

2. būti pilnam krutančių, judančių gyvių: Vieškelis, gal pusė varsto, kruta mirga žmonėmis. Tekruta vandu liulančiais ir gyvais žvėriais ir paukščiais.

3. drebėti, virpėti: Nuo drugio žmogus kruta. Ka [d] teip tos rankos kruta. Tos anytos piktos būta, kai užpyksta, visa kruta. Kalnai krutėjo priš Dievo galybę.

4. rodyti veiklumą, bruzdėti: Ima krutėti ir Vilniaus lietuviai. | Kad užlytų, pradėtų viskas krutė́t (gautis, augti) .

5. tvinkčioti, pulsuoti, plakti: Kruta gysla. Jo širdis jau paliovė krutė́jusi. Kol jo širdis krutės, … šūkauti turės vivat! Jo širdis nebekrutėjo, jo kūnas atšalo.

6. darbuotis, dirbinėti; dirbti, daryti ką: Vis darbuose, vis rūpesčiuose Drūktenienė sukasi, lygu skruzdėlė vis kruta. Laukuose, prie rugių, krutėjo žmonės, žvangėjo pjautuvai, dalgės. Kas žuves nešė, kas sūrį, kas sviestą – visas svietas krutė́ [jo]. Kruta, veža egles iš girios. Darbuojamės, krùtame po namus, ką nusitverdami. Nėra kam krùta namie – maža svieto (žmonių) . Valgyt yr kam, krutė́t nėr kam. Krutamų̃ (tinkamų darbui) [arklių] dvylika. Ponam reikėjo krutė́t (baudžiavą eiti) . Reik dirbt, krutė́t, tai i naudos bus. Pavalgo gerai, paskui sau bèkruta. Šiandien lauke visa dieną krutė́jau. Gi ar galit dirbt dar kiek? – Krutam dar su bobele. Krutė́damas varnų nešaudyk (nesidairyk), tai eis sparčiai. Par jį an akių krutė́t reikia: jau i neapsdairysi (visą laiką žiūri, kaip dirbi) . Nežinau, ar stengsiu teip dirbti, kaip jauna mergė, tačiau kiek galėdama krutėsiu, šarpuosiu. Kiek gali, tiek kruta. Visi dirba, visi krùta, mūsės mergos bulbas skuta. Bobulė vis dar krutėjo apie pasodininkus ir nesiskubino trobon. Krutėjau krutėjau, kol pasenėjau. Kai nekrutėsi, tai negyvensi. Krutù, tai ir turiu. Kol galės, krutė̃s. Kur tiktai anas krutės, laimingai tokiam pasives. | Vis da kai ką krutė́čia: kaip tik pavaikštau – ir blogiau. Po truputį krutame rudenio darbus. | Ar ir tu šiemet pažinai, kaip duona reikia krutė́t (užsidirbti) ? Krutam, kaip galim, rūpinam, kai įmanom. Šiandien ir akmuo krùta (didelis darbymetis) . Pavasarį ir šluotražis kruta. Pilvas krutėti išmokina. Kai kruti, tai užkruti. Nekrutėsi – neturėsi.

7. purenti, dirbti (žemę): Nekrutė́ta buvo [žemė] – stovėjo tep. Visą viekelį krutė́jau žemę. Jaura labai sunki krutė́t. Lengva jų žemė krutė́t – smėliukas. Iš rozo anys nė kiek krutamõs žemės neturėjo, tik paskui išsiplentavojo alksnynus. Nėr kam žemė krùta. Pas mus liko daug nekrutamõs žemės. Krutė́jo krutė́jo ponam žemes ir nue [jo] kapuosan.

8. dirbti, kaišti (kailius): Krùta kailius. Krùta kailius juodai ir raudonai.

9. vykti, judintis (eiti, važiuoti…): Atejau, užsiplepėjau, reikia krutė́t jau namo. Gana sėdėt, reikia krutė́t (laikas namo) . Reikia krutėt in namus. Negal iš patalo krutėti (prisikelti) . | Pirmoji [statinė] sau be triukšmo, pamažu krutėjo (slinko) .

10. gyventi, būti kur: Žuvis vandenyj kruta. Murinai … karščiausioj žemės dalyje kruta.

11. būti gyvam: Sumušk jį, kad nekrutėtų. Nežinau, kaip ilgai aš dar krutėsiu. Gana mušė, neužmušė, vis diedukas krùta. Ir jūsų tesibijo ir tegul prieš jus dreba visi žemės gyvuliai, ir visi oro paukščiai, ir visa, kas ant žemės kruta. Ir visa, kas kruta ir gyva, bus jums maistu. Jamp pačiampi gyvenam, krutame ir esme. Tada vis (viskas) nuskendo, kas krutėjo. Ir ant visų daiktų, krutančių ant žemės.

12. laikytis, gyvuoti: Kaip gyvuojat? – Krùtam po truputį. Kaip tu krutì? Nu, kaip krùtat? Kaip da kruti? Seniai bemačiau. Žinai, teirausis, kaip jos seselė begyva, bekruta. Mes jau sunkiai krùtam. Ar dar sveiki ir linksmi krùtate? Kap būni? – Dar krutu. Jis irgi dar labai smarkiai kruta (gerai gyvuoja) . Bekrutam kaip uodai. Vos begyvename. Da krùtasi.
apkrutė́ti, àpkruta, -ė́jo.

1. atlikti (darbus), apsidirbti: Man ne pasakos rūpi, svarbu tik apkrutė́t darbus. Vos spėjame per darbymečius apsikrutėti. Šiaip teip apsikrutam. Vis šiaip teip apsidirbsim, apsikrutė́sim. Jau žmones buvo apsikrutėję (apsitvarkę, įsigyvenę) .

2. išpurenti, išdirbti žemę: Jis visa lauką apkrutė́jo. Man vienam reikėjo apkrutė́t ji. Turėjo žemės, bet vis jos neapkrutėdavo. Akram savo lauką apsikrutė́s jis, t. y. apsidirbs, ir name (namie) sėdi. Krutam povalio ir apsikrutam savo laukelius. Buvo diedas su boba, ir anys neapskrutė́jo žemės.

3. apeiti, apkeliauti: Jūs nei vienas tiek neapkrutėjot [Lietuvos],
kiek aš.
atkrutė́ti, àtkruta, -ė́jo

1. atidirbti: Per metus atkrutė̃s. Bernas bijo daug prašyt, ba gali neatkrutė́t.

2. pamažu ateiti: Vos vos beatkrutėdavo. Aš àtkrutu, t. y. ateinu. Ir aš šiaip taip vargais negalais atkrutė́jau.

3. atsigauti, pasitaisyti: Truputį ir ji pati, ir vaikai atkrutė́jo, pasitaisė. Gal jau nebeatsikrutės jūsų senelis. Šitas kuinas dar atsikrutė̃s, reikia tik gero ėdesio. Po tokios sunkios ligos jis greit atsikrutė́jo.

4. prasigyventi: Taip jis atsikrutėjo ir mašiną įsitaisė. Paki anas atsikrutė́ [jo],
nieko gi neturėjo.
įkrutė́ti, į̃kruta, -ė́jo

1. išsijudinti.

2. įdirbti (žemę): Kas te tau juos, šituos dirvonus, inkrutė̃s? Neverk, tėvuli, neverk, senasiai, žentulis inkrutės lygus laukelius. Jūsų širdys tegul bus kaip gera ir gerai inkrutėta dirva. Patys žemę insìkruta.
iškrutė́ti, ìškruta, -ė́jo

1. kurį laiką judėti, nenustoti judėti: Žuvis išskrosta iškruta dar kelias valandas.

2. nusidirbti, persidirbti: Bobelė išsikrutė́jus buvo labai.

3. išdirbti tam tikrą darbo normą: Šimtas darbadienių reikia iškrutė́t.

4. išpurenti, išdirbti (žemę): Bet kad iškrutė́jo žemę, javai iš dirvos virsta! Didžiausi miškai būdavo, o jau dabar iškrutė́ta viskas. Žemė bloga, neiškrutėta. Kaip žemę iškrutė́si, teip ir iš jos gausi. Medžius nuskynė, nuoskinas iškrutėjo, pasėjo. Artojas rūpinasi apie dirvą, gerai ją iškruta. Senelis šiemet dar iškrutėjo savo žemelę. Pats vienas jis išsikrutėdavo savo hektarėlius.

5. išdirbti, iškaišti (kailį): Atadaviau kailį iškrutė́t. Ar šitie kailiai duot iškrutė́t, ar da pirksme vieną? Velnias skūrą veršio iškrutė́jo, pasiuvo dūdą.

6. išeiti: Kas tik gyvas, visi iškrutės iš namų.
nukrutė́ti, nùkruta, -ė́jo

1. nuimti, nuvalyti (javus nuo laukų) ; išdirbti žemę: Kviečiame padėti savo kaimynams nukrutėt laukus, įsisėti. Ta bagota bagotoji metus pragulėjo, ė ta biedna siratelė laukus nukrutė́jo. Utėlėlių tę derėta, visa galva nukrutėta. Mes tą žemę patys nusìkrutam.

2. išdirbti, iškaišti (kailį): Kailius gerai nukrutė́jo.

3. pamažu nuvykti (nueiti, nuvažiuoti): Reiks ir krutė́t, da gi ligi nukrutė́siu, ir sutems. Daug laiko praeis, kol į ten nukrutėsiu.
pakrutė́ti, pàkruta, -ė́jo.

1. pajudėti: Kai sudavė, žvakė pakrutė́jo. Jonukas dvi valandas išstypsojo kampe nepakrutėjęs. Teip nusgandęs, kad nebegaliąs nei iš vietos pakrutėt. | Pakrutėjai (pasirengei kur eiti), tai gatava: ir jis vis kartu ruošias. Priėjęs pažnaibė, pakutino, bet Simas iškentė, nė nepakrutėjo. Tai kad iš jos jau niekai – ledva bepàkruta. Aš pabėgėsiu, aš pagulėsiu, ė aš pakrutė́siu. Eina eina, bet iš vietos nepakruta. Merga paskrutė́ [jo] bėgt, velniai šoko.

2. padirbėti: Pakrutė́jo gerai, kolei tvoras aptvėrė. Pakrutė́ [jo] per vasarą. Pakrutė́jom ne juokais. Jei nori turėti, reik pakrutėti.
pláukas nepakrutė́jo ant galvõs neturėjo rūpesčių: Kolei tėvas buvo gyvas, tai jam ir pláukas in galvõs nepakrutė́jo, jokio klapato neturėjo.
parkrutė́ti, par̃kruta, -ė́jo. pamažu parvykti (pareiti, parvažiuoti): Reikėjo pavežt [senutę]; kol parkrutė̃s, jai vakaras prieis. Štai ir Kazys par̃kruta. Nors pasišnekėjom, iki parkrutė́jom namo! Nesiskubink, seneli, parkrutė́si, da saulė aukštai.
prakrutė́ti, pràkruta, -ė́jo

1. pradirbti kurį laiką: Prakrutė́jau visą viekelį par kitus.

2. atsigauti, prakusti: Kai rudenį pradės grybai dygt, tada ir seksis praskrutėt.
prikrutė́ti, prìkruta, -ė́jo

1. padėti, pagelbėti kam savo uždarbiu: Tę stogus dengė, prikrutėjo kiek šeimynai.

2. prisidirbti: Mano rankelės, mano rankelės prisikrutėjo.
sukrutė́ti, sùkruta, -ė́jo

1. sujudėti: Išsigandęs sukrutė́jo. Kai apačia sukrutės, tai ir viršus nubyrės. Kaip tik sušeria, tuoj maiše sukruta ir kalba. Traukinėlis sukrutėjo, net širdelę suskaudėjo. Teip strošniai skardus bus balsas, jog pilioriai dangaus sukrutės. Visa žemė sudrebėjo, visa pieva sukrutėjo.

2. sujusti, subruzti: Sukrutėjo senis, pamatęs mergą, t. y. subruzdėjo. Ar tu sukrutė́jai, t. y. sudirgai? Vos dvejetą kartų dzir dzir smičių partraukiau, visi svečiai sukrutėjo. Liūdną už jos galvos tėvą išgirdus, Sauliui jo nepagailo; nesukrutėjo atgailos jausmas.

3. nudirbti, padirbti: Darbiniai ponui visus darbus sukruta.

4. sumalti: Vat milteliai, vat man gerai sukrutėti jau gatavai.

5. papjauti, sudoroti: Žąsiukus visus sukrutė́j [o] [šeškas].
užkrutė́ti, ùžkruta, -ė́jo

1. uždirbti: Kiek darbadienių ažùkruta? Ką užkrutėjo darbščios tos rankos? Ir te ažùkruta gerai. Anas ažkrutė́jo daug pinigų. Reikia ažkrutė́t duonos visiem. Dar tebekrutėjęs ir užkrutėdavęs tiek, kiek reikia gyvenimui. Kai kruti, vis ùžkruti, uždirbi. In mėsos možna ažkrutė́t. Ar daug jau užkrutė́jai pinigų? Viskas momutės užkrutė́ta. Sau ir gyvuliam reik ažkrutė́t. Taip ir pernai pasiliko užkrutėto daug skatiko. Visi darbuojamės iš peties, ir galimas dalykas, kad šį tą užsikrutėsime. Seniokas jau nebegali duonos užsikrutė́t. Kiek pati užsikrutu, tiek turiu. Nėr žinios, ką mes čia užsikrutėsim.

2. atsigauti, įsigyventi: Kaip uždės mokyklą, tai gal ir truputį rumšiškiečiai užsikrutės.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>krutė́ti, </b>krùta, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">padarui, daiktui ar jo dalims judėti vietoje, kušėti: </span> Jos lūpos nuolat krutė́jo. Nendrės krùta nuo mažiausio vandens judėjimo. Kuolas, tvoros šulas kruta, bet žardas juda. Toks vėjas nesuks malūno: žiūrėk, lapai ką tik krùta. Nėmaž nèkruta, musintais nebgyvas. Tai nepasėdės spakainas: kruta ir kruta lygiai in mielių <span class="explanation"> (nenurimsta) </span>. Apie ugniakurus krutėjo žmonių šešėliai ir čirškino sau vakarienę. Ko čia kruti kai uodegon inkirptas? Kirmis krùta – dar neužmušta visai. Mažai bekrùta [pelė] – prilamdei. Kruta vabalėlis an žalios pievelės. Paršeliai kvikčiodami krutė́jo maiše. Ausys krùta, meluoji. Jau liežuvis kruta nabago <span class="explanation"> (labai senas) </span>. Nei juda, nei kruta – kaip inbestas. Nutarta vėl nutraukti krutamus paveikslus <span class="explanation"> (kino filmą) </span>. Oi, kaip ger, oi, kaip ger su bajoru šokti: viskas jud, viskas krut, viskas maskatuoja. Kaip ta jauna panelė per dvarelį ėjo, geltonos kaselės krutėjo. Pradėjo visas drebėt, kad visa jo ilgoji barzda krutėjo. Ir jis pamatė, kad kas kruta nuogas žolėse. Teišduodi vanduo krutančias (liulančias) ir gyvus žvėris. Svetima duona pilve kruta. Kruta kaip gyvasis sidabras. Krùta kaip utėlė pakaušy. Stovi meška ant keturių kojų ir nekruta. Nei valgo, nei geria, o kruta. <br/>2. <span class="explanation">būti pilnam krutančių, judančių gyvių: </span> Vieškelis, gal pusė varsto, kruta mirga žmonėmis. Tekruta vandu liulančiais ir gyvais žvėriais ir paukščiais. <br/>3. <span class="explanation">drebėti, virpėti: </span> Nuo drugio žmogus kruta. Ka [d] teip tos rankos kruta. Tos anytos piktos būta, kai užpyksta, visa kruta. Kalnai krutėjo priš Dievo galybę. <br/>4. <span class="explanation">rodyti veiklumą, bruzdėti: </span> Ima krutėti ir Vilniaus lietuviai. | Kad užlytų, pradėtų viskas krutė́t <span class="explanation"> (gautis, augti) </span>. <br/>5. <span class="explanation">tvinkčioti, pulsuoti, plakti: </span> Kruta gysla. Jo širdis jau paliovė krutė́jusi. Kol jo širdis krutės, … šūkauti turės vivat! Jo širdis nebekrutėjo, jo kūnas atšalo. <br/>6. <span class="explanation">darbuotis, dirbinėti; dirbti, daryti ką: </span> Vis darbuose, vis rūpesčiuose Drūktenienė sukasi, lygu skruzdėlė vis kruta. Laukuose, prie rugių, krutėjo žmonės, žvangėjo pjautuvai, dalgės. Kas žuves nešė, kas sūrį, kas sviestą – visas svietas krutė́ [jo]. Kruta, veža egles iš girios. Darbuojamės, krùtame po namus, ką nusitverdami. Nėra kam krùta namie – maža svieto <span class="explanation"> (žmonių) </span>. Valgyt yr kam, krutė́t nėr kam. Krutamų̃ <span class="explanation"> (tinkamų darbui) </span> [arklių] dvylika. Ponam reikėjo krutė́t <span class="explanation"> (baudžiavą eiti) </span>. Reik dirbt, krutė́t, tai i naudos bus. Pavalgo gerai, paskui sau bèkruta. Šiandien lauke visa dieną krutė́jau. Gi ar galit dirbt dar kiek? – Krutam dar su bobele. Krutė́damas varnų nešaudyk <span class="explanation"> (nesidairyk), </span> tai eis sparčiai. Par jį an akių krutė́t reikia: jau i neapsdairysi <span class="explanation"> (visą laiką žiūri, kaip dirbi) </span>. Nežinau, ar stengsiu teip dirbti, kaip jauna mergė, tačiau kiek galėdama krutėsiu, šarpuosiu. Kiek gali, tiek kruta. Visi dirba, visi krùta, mūsės mergos bulbas skuta. Bobulė vis dar krutėjo apie pasodininkus ir nesiskubino trobon. Krutėjau krutėjau, kol pasenėjau. Kai nekrutėsi, tai negyvensi. Krutù, tai ir turiu. Kol galės, krutė̃s. Kur tiktai anas krutės, laimingai tokiam pasives. | Vis da kai ką krutė́čia: kaip tik pavaikštau – ir blogiau. Po truputį krutame rudenio darbus. | Ar ir tu šiemet pažinai, kaip duona reikia krutė́t <span class="explanation"> (užsidirbti) </span> ? Krutam, kaip galim, rūpinam, kai įmanom. Šiandien ir akmuo krùta <span class="explanation"> (didelis darbymetis) </span>. Pavasarį ir šluotražis kruta. Pilvas krutėti išmokina. Kai kruti, tai užkruti. Nekrutėsi – neturėsi. <br/>7. <span class="explanation">purenti, dirbti (žemę): </span> Nekrutė́ta buvo [žemė] – stovėjo tep. Visą viekelį krutė́jau žemę. Jaura labai sunki krutė́t. Lengva jų žemė krutė́t – smėliukas. Iš rozo anys nė kiek krutamõs žemės neturėjo, tik paskui išsiplentavojo alksnynus. Nėr kam žemė krùta. Pas mus liko daug nekrutamõs žemės. Krutė́jo krutė́jo ponam žemes ir nue [jo] kapuosan. <br/>8. <span class="explanation">dirbti, kaišti (kailius): </span> Krùta kailius. Krùta kailius juodai ir raudonai. <br/>9. <span class="explanation">vykti, judintis (eiti, važiuoti…): </span> Atejau, užsiplepėjau, reikia krutė́t jau namo. Gana sėdėt, reikia krutė́t <span class="explanation"> (laikas namo) </span>. Reikia krutėt in namus. Negal iš patalo krutėti <span class="explanation"> (prisikelti) </span>. | Pirmoji [statinė] sau be triukšmo, pamažu krutėjo <span class="explanation"> (slinko) </span>. <br/>10. <span class="explanation">gyventi, būti kur: </span> Žuvis vandenyj kruta. Murinai … karščiausioj žemės dalyje kruta. <br/>11. <span class="explanation">būti gyvam: </span> Sumušk jį, kad nekrutėtų. Nežinau, kaip ilgai aš dar krutėsiu. Gana mušė, neužmušė, vis diedukas krùta. Ir jūsų tesibijo ir tegul prieš jus dreba visi žemės gyvuliai, ir visi oro paukščiai, ir visa, kas ant žemės kruta. Ir visa, kas kruta ir gyva, bus jums maistu. Jamp pačiampi gyvenam, krutame ir esme. Tada vis <span class="explanation"> (viskas) </span> nuskendo, kas krutėjo. Ir ant visų daiktų, krutančių ant žemės. <br/>12. <span class="explanation">laikytis, gyvuoti: </span> Kaip gyvuojat? – Krùtam po truputį. Kaip tu krutì? Nu, kaip krùtat? Kaip da kruti? Seniai bemačiau. Žinai, teirausis, kaip jos seselė begyva, bekruta. Mes jau sunkiai krùtam. Ar dar sveiki ir linksmi krùtate? Kap būni? – Dar krutu. Jis irgi dar labai smarkiai kruta <span class="explanation"> (gerai gyvuoja) </span>. Bekrutam kaip uodai. Vos begyvename. Da krùtasi. <br/><b>apkrutė́ti, </b>àpkruta, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">atlikti (darbus), apsidirbti: </span> Man ne pasakos rūpi, svarbu tik apkrutė́t darbus. Vos spėjame per darbymečius apsikrutėti. Šiaip teip apsikrutam. Vis šiaip teip apsidirbsim, apsikrutė́sim. Jau žmones buvo apsikrutėję <span class="explanation"> (apsitvarkę, įsigyvenę) </span>. <br/>2. <span class="explanation">išpurenti, išdirbti žemę: </span> Jis visa lauką apkrutė́jo. Man vienam reikėjo apkrutė́t ji. Turėjo žemės, bet vis jos neapkrutėdavo. Akram savo lauką apsikrutė́s jis, t. y. apsidirbs, ir name <span class="explanation"> (namie) </span> sėdi. Krutam povalio ir apsikrutam savo laukelius. Buvo diedas su boba, ir anys neapskrutė́jo žemės. <br/>3. <span class="explanation">apeiti, apkeliauti: </span> Jūs nei vienas tiek neapkrutėjot [Lietuvos], kiek aš. <br/><b>atkrutė́ti, </b>àtkruta, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">atidirbti: </span> Per metus atkrutė̃s. Bernas bijo daug prašyt, ba gali neatkrutė́t. <br/>2. <span class="explanation">pamažu ateiti: </span> Vos vos beatkrutėdavo. Aš àtkrutu, t. y. ateinu. Ir aš šiaip taip vargais negalais atkrutė́jau. <br/>3. <span class="explanation">atsigauti, pasitaisyti: </span> Truputį ir ji pati, ir vaikai atkrutė́jo, pasitaisė. Gal jau nebeatsikrutės jūsų senelis. Šitas kuinas dar atsikrutė̃s, reikia tik gero ėdesio. Po tokios sunkios ligos jis greit atsikrutė́jo. <br/>4. <span class="explanation">prasigyventi: </span> Taip jis atsikrutėjo ir mašiną įsitaisė. Paki anas atsikrutė́ [jo], nieko gi neturėjo. <br/><b>įkrutė́ti, </b>į̃kruta, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">išsijudinti. </span> <br/>2. <span class="explanation">įdirbti (žemę): </span> Kas te tau juos, šituos dirvonus, inkrutė̃s? Neverk, tėvuli, neverk, senasiai, žentulis inkrutės lygus laukelius. Jūsų širdys tegul bus kaip gera ir gerai inkrutėta dirva. Patys žemę insìkruta. <br/><b>iškrutė́ti, </b>ìškruta, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">kurį laiką judėti, nenustoti judėti: </span> Žuvis išskrosta iškruta dar kelias valandas. <br/>2. <span class="explanation">nusidirbti, persidirbti: </span> Bobelė išsikrutė́jus buvo labai. <br/>3. <span class="explanation">išdirbti tam tikrą darbo normą: </span> Šimtas darbadienių reikia iškrutė́t. <br/>4. <span class="explanation">išpurenti, išdirbti (žemę): </span> Bet kad iškrutė́jo žemę, javai iš dirvos virsta! Didžiausi miškai būdavo, o jau dabar iškrutė́ta viskas. Žemė bloga, neiškrutėta. Kaip žemę iškrutė́si, teip ir iš jos gausi. Medžius nuskynė, nuoskinas iškrutėjo, pasėjo. Artojas rūpinasi apie dirvą, gerai ją iškruta. Senelis šiemet dar iškrutėjo savo žemelę. Pats vienas jis išsikrutėdavo savo hektarėlius. <br/>5. <span class="explanation">išdirbti, iškaišti (kailį): </span> </span> Atadaviau kailį iškrutė́t. Ar šitie kailiai duot iškrutė́t, ar da pirksme vieną? Velnias skūrą veršio iškrutė́jo, pasiuvo dūdą. <br/>6. <span class="explanation">išeiti: </span> Kas tik gyvas, visi iškrutės iš namų. <br/><b>nukrutė́ti, </b>nùkruta, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">nuimti, nuvalyti (javus nuo laukų) ; išdirbti žemę: </span> Kviečiame padėti savo kaimynams nukrutėt laukus, įsisėti. Ta bagota bagotoji metus pragulėjo, ė ta biedna siratelė laukus nukrutė́jo. Utėlėlių tę derėta, visa galva nukrutėta. Mes tą žemę patys nusìkrutam. <br/>2. <span class="explanation">išdirbti, iškaišti (kailį): </span> </span> Kailius gerai nukrutė́jo. <br/>3. <span class="explanation">pamažu nuvykti (nueiti, nuvažiuoti): </span> Reiks ir krutė́t, da gi ligi nukrutė́siu, ir sutems. Daug laiko praeis, kol į ten nukrutėsiu. <br/><b>pakrutė́ti, </b>pàkruta, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">pajudėti: </span> Kai sudavė, žvakė pakrutė́jo. Jonukas dvi valandas išstypsojo kampe nepakrutėjęs. Teip nusgandęs, kad nebegaliąs nei iš vietos pakrutėt. | Pakrutėjai <span class="explanation"> (pasirengei kur eiti), </span> tai gatava: ir jis vis kartu ruošias. Priėjęs pažnaibė, pakutino, bet Simas iškentė, nė nepakrutėjo. Tai kad iš jos jau niekai – ledva bepàkruta. Aš pabėgėsiu, aš pagulėsiu, ė aš pakrutė́siu. Eina eina, bet iš vietos nepakruta. Merga paskrutė́ [jo] bėgt, velniai šoko. <br/>2. <span class="explanation">padirbėti: </span> Pakrutė́jo gerai, kolei tvoras aptvėrė. Pakrutė́ [jo] per vasarą. Pakrutė́jom ne juokais. Jei nori turėti, reik pakrutėti. <br/><b> pláukas nepakrutė́jo ant galvõs</b> <span class="explanation">neturėjo rūpesčių: </span> Kolei tėvas buvo gyvas, tai jam ir pláukas in galvõs nepakrutė́jo, jokio klapato neturėjo. <br/><b>parkrutė́ti, </b>par̃kruta, -ė́jo. <span class="explanation">pamažu parvykti (pareiti, parvažiuoti): </span> Reikėjo pavežt [senutę]; kol parkrutė̃s, jai vakaras prieis. Štai ir Kazys par̃kruta. Nors pasišnekėjom, iki parkrutė́jom namo! Nesiskubink, seneli, parkrutė́si, da saulė aukštai. <br/><b>prakrutė́ti, </b>pràkruta, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">pradirbti kurį laiką: </span> Prakrutė́jau visą viekelį par kitus. <br/>2. <span class="explanation">atsigauti, prakusti: </span> Kai rudenį pradės grybai dygt, tada ir seksis praskrutėt. <br/><b>prikrutė́ti, </b>prìkruta, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">padėti, pagelbėti kam savo uždarbiu: </span> Tę stogus dengė, prikrutėjo kiek šeimynai. <br/>2. <span class="explanation">prisidirbti: </span> Mano rankelės, mano rankelės prisikrutėjo. <br/><b>sukrutė́ti, </b>sùkruta, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">sujudėti: </span> Išsigandęs sukrutė́jo. Kai apačia sukrutės, tai ir viršus nubyrės. Kaip tik sušeria, tuoj maiše sukruta ir kalba. Traukinėlis sukrutėjo, net širdelę suskaudėjo. Teip strošniai skardus bus balsas, jog pilioriai dangaus sukrutės. Visa žemė sudrebėjo, visa pieva sukrutėjo. <br/>2. <span class="explanation">sujusti, subruzti: </span> Sukrutėjo senis, pamatęs mergą, t. y. subruzdėjo. Ar tu sukrutė́jai, t. y. sudirgai? Vos dvejetą kartų dzir dzir smičių partraukiau, visi svečiai sukrutėjo. Liūdną už jos galvos tėvą išgirdus, Sauliui jo nepagailo; nesukrutėjo atgailos jausmas. <br/>3. <span class="explanation">nudirbti, padirbti: </span> Darbiniai ponui visus darbus sukruta. <br/>4. <span class="explanation">sumalti: </span> Vat milteliai, vat man gerai sukrutėti jau gatavai. <br/>5. <span class="explanation">papjauti, sudoroti: </span> Žąsiukus visus sukrutė́j [o] [šeškas]. <br/><b>užkrutė́ti, </b>ùžkruta, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">uždirbti: </span> Kiek darbadienių ažùkruta? Ką užkrutėjo darbščios tos rankos? Ir te ažùkruta gerai. Anas ažkrutė́jo daug pinigų. Reikia ažkrutė́t duonos visiem. Dar tebekrutėjęs ir užkrutėdavęs tiek, kiek reikia gyvenimui. Kai kruti, vis ùžkruti, uždirbi. In mėsos možna ažkrutė́t. Ar daug jau užkrutė́jai pinigų? Viskas momutės užkrutė́ta. Sau ir gyvuliam reik ažkrutė́t. Taip ir pernai pasiliko užkrutėto daug skatiko. Visi darbuojamės iš peties, ir galimas dalykas, kad šį tą užsikrutėsime. Seniokas jau nebegali duonos užsikrutė́t. Kiek pati užsikrutu, tiek turiu. Nėr žinios, ką mes čia užsikrutėsim. <br/>2. <span class="explanation">atsigauti, įsigyventi: </span> Kaip uždės mokyklą, tai gal ir truputį rumšiškiečiai užsikrutės.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.