kryvúoti, -úoja, -ãvo. krivúoti
1. krivuliuoti 1: Tatai buvo pusamžė moteris, raudona, sudribusi, eidama kryvavo. Girtas kryvúodamas eina. Žąsytis kryvãvo, kol padvėsė. Čia nelygus kelias, vežimas labai kryvúoja. Ir kryvúo [ja] kaip antis. Dar kryvuo [ja],
ne visai tiesiai eina. Višta ėmė kryvúotis ir padvėsė.
2. kreivai suktis: Vytuvai kryvúo [ja],
reik pataisyti.
antkryvúoti. kryvuojant, krypuojant užeiti: Ar dar neantkryvãvo ant kalno?
atkryvúoti. kryvuojant ateiti: Atkryvavusi prie Mato išsižergė.
iškryvúoti. iškrivuliuoti:
1. Kam taip iškrivavaĩ vagą, rugius vagodamas.
2. Žąsis iškryvãvo į prūdą.
nukryvúoti. nukrivuliuoti: Ale kur tatai nukryvãvusios! Ponia, nukryvavusi prie indaujos, atidarė jąją.
parkryvúoti. parkrivuliuoti: Taip greitai beparkryvúojanti.
susikryvúoti imti kraipytis į visas puses: Autobusas tik susikryvãvo į šen, į ten (susimėtė, arkliui baidantis) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.