kryžiúoti, -iúoja, -iãvo
1. kalti prie kryžiaus; bausti prikalimu prie kryžiaus: Tada jie šaukė: Šalin, šalin, kryžiuok jį!
2. kryžmai pinti: Langelis kryžiuotas geležimis.
3. staigiais vingiais bėgioti, plaukyti: Žuvys labiausiai kryžiúoja.
4. eiti skersai ką, kirstis: Linija kryžiuojasi su linija. Vieškelis keliose vietose kryžiavosi su kaimo keleliais. Keleliai po laukus kryžiavosi. Mūsų knygnešių keliai po Sibirą kryžiavosi.
5. maišytis, susidurti: Pradėjo kryžiuotis turkų kraujas su kazokų krauju. | Epo paminkluose abu elementai (mitinis ir herojinis) nuolatos kryžiuojasi. Galvoje kryžiavosi įvairios mintys.
6. kryžminti 1: Su kultūrinės veislės avimis (juodgalvėmis) kryžiuojamos mūsų vietinės avys. Jis kryžiavo kvietį su piktžoliniu pūru. Kultūrines bulvių veisles kryžiuoja su laukinėmis P. Amerikos bulvių rūšimis.
7. žegnotis: Kasparas tik žegnojasi, tik kryžiuojasi.
8. gintis, prisiekdinėti: Darykit, geri žmonės, ką norit, – kryžiavosi Šešelga, – bet aš nekaltas.
9. užstoti, užtarti: O kogi tu dėl jos taip kryžiuojiesi?
10. pačiam sau prieštarauti.
apsikryžiúoti. persižegnoti: Murinai, kožnam žaibui atšviesant, apsikryžiavo. Persižegnojo apsikryžiuodami.
atkryžiúoti. kryžiuku atsiūti: Atkryžiúok siūlę (rankomis, o ne mašina atsiūk), kad būtų gražiau.
iškryžiúoti.
1. pritvirtinti prie lentos ar pagalio ištiestas rankas: Vilius Karalius su iškilmių uniforma, su balta lenta priešaky iškryžiuotas eina, dantimis grieždamas. Ką nutverdavo sargas dvaro miške pinant vyžas, tą iškryžiuodavo. Iškryžiuojant perkiša ilgą pagalį per abi rankoves sermėgos ir paleidžia kryžiumi išsiskleidusį eiti. Kai mane iškryžiuoja, tai man taip sunku.
2. atsistoti ar atsigulti, ištiesus kryžiškai rankas: Suspigo ji. lyg užminta katė, šoko prie durų, atsistojo iškryžiavusi rankas, lyg Jėzus Kristus prie špitolės, prisiplojo delnais prie staktų. Paguldys tave. iškryžiuos, kirviai nuskins tavo grožį. Klara išsikryžiavo visoj durų angoj.
3. skersai ir išilgai išvedžioti: Salė buvo išpuošta margaspalviais garankščiuoto popierio kaspinais, iškryžiuotais išilgai ir skersai langų ir lubų. Virvės ant aukšto iškryžiúotos skalbiniams džiauti. Iškryžiavo [žemę] tvoromis ir keliais.
4. skersai ir išilgai užkalti: Langelis su štangom iškryžiuotas.
nukryžiúoti. įvykdyti mirties bausmę, prikalant prie kryžiaus: Seniau po dvidešimt tūkstančių vergų antsyk nukryžiuodavo! Žmogaus sūnus bus išduodamas nukryžiuoti. Jei nori, kipše, aš gatavas nusikryžiuoti.
pérsikryžiuoti. sukryžiuoti
2. Vidujiniame paviršiuje persikryžiuoja du velenėliai, sudarydami eminentia cruciata.
prikryžiúoti. nukryžiuoti.
sukryžiúoti
1. kryžmai sudėti: Kojų gale – dvi sukryžiuoti verbų šakeli. Langai apkalti sukryžiuota geležimi. Pavalgius peilis su šakutėmis paliekami lėkštės vidury nesukryžiuoti. Vedėja buvo sukryžiavus kojas ir mezgė. Da yra sukryžiúotų tvorelių. Kad aš galėčiau sukryžiuoti su tavim kardus (susikauti) .
2. kryžiškai susidurti, susikirsti: Debesy žaibų žaibai susikryžiuoja. Keliai daugely vietų susikryžiavo, susikirto. Stiliai susikryžiuoja ir susipina tarpusavy. Pasitaiko, susikryžiuoja skirtingos mintys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.