kū̃brinti, -ina, -ino. kùbrinti eiti pasilenkus, gūbrinti: Kur tu, senele, taip kūbrini? Kur taip palengva kū̃brini? Kojos pavargo. Rodos, ne kiek to kelio, rodos, pamaži kūbrino.
atkū̃brinti. ateiti susilenkus, atgūbrinti: Kas ten, ar ne vengrius atkū̃brina? Atejo urėdas, atkūbrino, suėdė žvirblelį, suspringino.
iškū̃brinti. išeiti, iškūprinti: Seniokas susijuosė kailinius ir iškūbrino sodžiun. Domicelė kaip iškūbrinusi pas Žvirbalėn nutekėjusią seserį, tai ir po šiai dienai nebegrįžtanti. Sugirgždėjo prieangio durys, ir iškubrino Adomas.
nukū̃brinti. nueiti susilenkus: Tai kurgi tu nukū̃brinsi teip?
pasikū̃brinti pasilenkti: Šaulys pasikūbrinęs nulindęs ilgu siauru urvu. Pasikubrinki, Matuk, per tave aš šoksiu.
susikū̃brinti, susikùbrinti. susilenkti, susikūprinti, susitraukti: Kiek susikubrinusių, nužemintų žmonių nugarų žengė! O šiaučius pabaigė darbą ir eina suskubrinęs. Argi tau tep šalta, kad tu tep suskùbrinęs?. Klojimai patamsy juokingai susikūbrina.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.