kūbriúoti, -iúoja, -iãvo.
1. kūbrinti: Žiūrėk, koks ut kuprius slėniu kūbriúoja su maišu an nugaros. Žiūriu žiūriu pro langelį, kas tenai kūbriuoja. Kūbriúodavo kūbriúodavo po gryčią [sena motina].
2. tęstis. Trakų kūbris kūbriuoja per Trakus; čia jis šakojasi trišakai. Ašmenos kalvos rytų šaka kūbriuoja prie Gudų kalnų mazgo.
3. dirbti pasilenkus, pasikūbrinus: Kūbriavau kūbriavau (ravėjau pasikūbrinus) visas keturias dienas – nebegaliu. Bloguos grikiuos kūbriúosi kūbriúosi, paki saujelę sudarai.
apkūbriúoti.
1. susilenkus apeiti: Senas senas diedukas visą lauką apkūbriúoja.
2. apdaužyti kūbrį, apkulti: Apkūbriuok paėmęs, tai žinos.
atkūbriúoti
1. atkūbrinti: Jau ir tavo tėvas atkūbriavo.
2. užtektinai prisidirbti pasilenkus, susikūprinus: Atskūbriuõs bobos, pakol tokius pratasus linų nuraus.
iškūbriúoti. praleisti laiką dirbant, kūbriuojant: Dieną lauke iškūbriúoji, vakare – ruoša.
nukūbriúoti
1. padaryti, atlikti ką kūbriuojant: Anos visus rugius pjautuvais nukūbriãvo (nupjovė) .
2. nuvargti kūbriuojant: Dienos marios, tai suvis nuskūbriúoji perdien pabarėj.
pakūbriúoti. padirbėti susilenkus, kūbriuojant: Pakūbriúotum pardien par rugius, tai trauktų valgyt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.