kubur̃kštyti, -ija (-o), -ijo (-ė). kubùrkštyti
1. krapštyti, maišyti, judinti (su pagaikščiu, lazda): Kubur̃kštyk (rusink) ugnį, kad neužgestų. Kuburkštijo, kuburkštijo, kol visai ugnis užgeso. Kubur̃kštija ugnį, šakaliuką pasiėmęs.
2. kliudyti, erzinti, kibinti: Nekuburkštyk vaikų. Kam tas senas mergas bekubur̃kštai?
3. barti: Ana vyrą kubur̃kštija, kad netrauktų taboko.
4. pyktis, kivirčytis: Labai nesugyven, kubur̃kštijas tankiai. Nu, jau dėl niekų ir kuburkštijas.
5. gintis, nepasiduoti: Kubur̃kštykis (ginkis), kad nepagriebtum kas po tavim.
apsikubur̃kštyti susimušti, apsipešti: Apsikubur̃kštijo aniedu, apsipešė.
iškubur̃kštyti. iškubùrkštyti. išvyti, išvaryti, iškrapštyti ką giliai įlindusį (su lazda): Aš tave iškubùrkštysiu iš to kampo. Iškubur̃kštysiu iš gryčios.
pakubur̃kštyti. pamaišyti, pajudinti, pakrapštyti (su pagaikščiu): Imk pakubùrkštyk ugnį – pamaišyk.
sukubur̃kštyti. sumaišyti, sujudinti, pakrapštyti (su pagaikščiu): Sukuburkštyta ugnis geriau dega.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.