x
kudakúoti, -úoja, -ãvo.
1. katėti, kadaguginti. Išgąsdintos vištos kudakuoja po pamatais. Višta, padėjus pautą, kudakúo [ja]. Gaidys kudakuodamas nusivedė savo vištas toliau nuo klėties. Niekai vištos: tik kudakúoja, bet nededa. Gaidys vis kudakuoja.
2. garsiai kalbėti, plepėti, klegėti: Supaisysi, ko bobos kudakúoja. Ko čia vis kudakuoji, aplink vaikščiodama?
iškudakúoti. katant išeiti, išbėgti. Iš vištininko iškudakavo jauniklė [višta].
sukudakúoti. sukatėti. Priemenėje sukudakavo vištos. Gaidys sujuda ir sukudakuoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.