kùdernioti, -ioja, -iojo.
1. taršyti, velti: Nekùderniok kuodelio.
2. pešioti, tampyti, stumdyti: Nu kam tu kùdernioji vaiką! Kad jis mažesnis, tai jūs jį ir kùderniojat. Arklys kùderniojas su kumelioku. erzinti, kirkinti, neduoti ramybės: Bernai mergas kùdernioja.
apkùdernioti
1. apmušti, apkulti: Jau gal apkùderniojai kada bernioką, kad anas in taũ nebeina.
2. būti apsipešusiam, susivėlusiam.
iškùdernioti. išstumti, ištempti: Eik, tu ją iškùderniosi iš pirkios, kad pati neišeina.
nukùdernioti. prikudernioti
1.
pakùdernioti. pakirkinti, pakibinti: Pakùderniok mergas.
prakùdernioti. kurį laiką tąsyti, pešioti, kirkinti: Būdavo, mañ perdien prakùdernioja didieji piemenys, nėr kur ir dedas. Senis daugiau su vaikais praskùdernioja (praleidžia laiką tąsydamasis, kirkindamasis su vaikais), in darbą jau mažai eina.
prikùdernioti.
1. pripurtyti, prituskinti: Kai ažumigta, tai tik aš jį prikùderniojau (purtydamas, judindamas prižadinau) .
2. prisitąsyti, prisiišdykauti: Šuniokas nepiktas, taigi su juo vaikai prisikùdernioja!
sukùdernioti
1. supurtyti, pakratyti: Reikė [jo] gerai sukùderniot, būt užbudęs. Šuva kaip sugriebė už pakarpos kitą šunį, tai tik sukùderniojo, net kudlos byra.
2. susipešti: Jūs tykiai nepabūvat nesuskùdernioję.
užkùdernioti. užkirkinti, užpešioti: Ažkùderniosi gi mergiotę, šit kuderniodamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.