kùduliuoti, -iuoja, -iavo, kuduliúoti, -iúoja, -iãvo
1. greitai eiti, bėgti: Žiūrau – jau ji kùduliuoja į Vilkaviškį. Kur tu, bobuk, kùduliuoji? Boba kuduliúoja per kalną. Ko taip kuduliuoji? Paskum jį, šokinėdamas per balas, kuduliavo nedidelis, trumpakojis šuo. Vaikas kùduliuoja, net padai rūksta. Avys jau kùduliuoja namo. Šuniukas turėjo gerai kuduliuoti, kad neatsiliktų. Vaikinas įsikabino bėriui į karčius ir kuduliuoja (joja) į lauką.
2. ristis, riedėti: Vaikai kuduliúoja nuog kalno. Akmuo nuog kalno kuduliav [o].
3. raičiotis, vartytis: Vaikai, ar neisit į vidų, ką ten kùduliuojatės po šiaudus! Gulėk ramiai, nesikùduliuok!
4. krypčioti į šalis, virtuliuoti: Per duobes vežimas taip kùduliuoja, kad vos neužvirsta.
5. kunkuliuoti: Vanduo kùduliuoja, kaip verda, kad kunkulas šoka.
6. purtyti, kratyti, tąsyti: Kad greibė už galvos, kai ėmė plaukus kùduliuoti! Ans kùduliuoja (peša, runtin) už plaukus. Kad aš ją nutvėręs ėmiau kùduliuoti! Nekùduliuok patalus – plunksnos nusikratys. | Vėjas sugriebė šiaudų pluoštą ir kùduliuoja (ritina) par lauką.
7. taršyti, velti, draikyti: Vaikas kùduliuoja linus.
8. plaikstytis, draikytis: Lekia Keistutis …, net širmio karčiai tiktai kuduliuoja.
9. pakulotis, plūšyti. Skadulos linų kùduliuojas – pakulėjas, į pakulas virsta, besimėčiodami (linai) suplūšojas.
10. vynioti, vyturti, vystyti: Ne valgyt davė mergaitei, bet kùduliuoja.
11. supti (ant rankų): Kai tik suzurgė kiek – tuoj čiumpa tą vaikelį iš lopšio ir valiai kùduliuoti.
apkùduliuoti.
1. greit apeiti, padaryti ką: Aš tai greit savus reikalus mieste apkuduliavaũ (atlikau), bet kiti sugaišino.
2. apkulti, apmušti: O, jį gerai apkuduliãvo.
3. aptūloti, apmūturti: Naujokė buvo kokių dvylikos metų mergaitė, apkuduliuota didele skara. Jis atėjo apsikùduliavęs, tik nosies galiukas kyšojo. Apsikuduliavusi kap senė.
atkùduliuoti.
1. labai greit ateiti, atbėgti, atskubėti: Po valandėlei atkuduliuoja iš krūmų vilkas ir tiesiog prie jos! Aplink savo dvarą iškasiu platų griovį, prileisiu jį vandens, o kai ežys atkuduliuos piršlybų, ir negalės pereiti.
2. ateiti, atkrypuoti: Ir senukai iš kaimo atkuduliãvo pasižiūrėtų [teatro]. | A jau davei antim lest? Vėl atkuduliúoja.
iškùduliuoti
1. išbėgti: Šuo, urgzdamas ir atsižiūrėdamas atgal, iškuduliuoja laukan.
2. išvaryti, išginti: Aš jį kaip šunį iškùduliuosiu iš triobos.
2. išvynioti, išardyti, išdraikyti: Tu mano ryšelį iškùduliavai, daiktus išmėtei. Ta mergiščia išsikùduliuoja plaukus (išsipina kasas) .
nukùduliuoti.
1. greitai nubėgti: Laputė pro krūmus nukùduliavo į girią. Aš iš vežimo išvirtau, o kumelė su vežimu per laukus nukùduliavo. Avinas nukuduliãvo prie bandos. Velnias … ko greičiausia nukuduliavo in pragarą.
2. nueiti krypuojant, svyrinėjant: Ir elgeta nukudaliãvo pas mūsų kaimyną. Kaži kas nukuduliãvo nukuduliãvo per lauką.
3. labai greitai nulipti, nusiristi: Matai, kad greit nuo žabų nusikuduliãvo kudulis tas.
4. pavargti vaikščiojant, bėgiojant: Mergaitė nusikùduliavo per visą dieną, tai, kur papuolė, čia ir miega.
pakùduliuoti. papurtyti, pakratyti, patąsyti: Pakùduliuok už plaukus paėmęs.
parkùduliuoti. greitai parbėgti: Ežys parkuduliavo namo paskum senuką. Parkùduliuoja, kad net skvernai švytuoja.
prikùduliuoti. greitai pribėgti, prikulduoti: Ir ji, daugiau jau nesvyruodama, paskubėjo prikuduliuoti arčiau kalbančio sūnaus.
sukùduliuoti.
1. suvelti, sutaršyti, sujaukti: Ji nemoka rugių griebt, tik sukùduliuoja. Šunys linus sukuduliavo, t. y. suplaikstė begulėdami ant jų. Man plaukus sukùduliavo. Jis, įėjęs į mano kuparą, taip viską sukùduliavo, kad aš net skrybėlės negalėjau rasti. Pasitaisykite lovas gražiai, ko taip susikùduliavę! Pėdai vežime taip susikùduliavo, kad vos neužvirto vežimas.
2. apniurkyti, apipešioti: Šuo šunį sukuduliavo ant kiemo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.