iškukčioti

kukčióti, -iója, -ójo.

1. verkti balsu, sunkiai atgaunant kvapą: Trys žaltienės sūnai žvelgia rūsčiai, stačiai, o dukrelė… Jinai vien kukčioja karčiai. Mergaitė užmigdama ilgai susikrimtusi kukčiojo. Kariai švelniai glostė kukčiojančių vaikučių galveles. Kukčiók nekukčiójęs, o perti gausi. Cit, dar mãža, kad kukčióji? Tuoj pridėsiu (dar mušiu) ! nuo didelio verksmo trukčioti, gaikščioti, kuksėti: Išsiverkęs išsiverkęs nebegalia berėkt, tiktai kukčiója šniukš šniukš – nebenusitūria. Labai įsiverkusi, kukčiódama verkia. Verkė verkė, paskui kad pradėjo kukčióti, rodosi, kad ją sutraukys.

2. žiaukčioti, gokčioti (verčiant vemti): Ans valgė, kol pradėjo kukčiót, t. y. lig parsivalgymo.

3. žagsėti: Vakar labai kukčiojau, o šiandien jau ne tiek smarkiai.

4. šokinėti: O ne ant dviejų kojų (ne dviem kojom) ant žemės šokinėja (kukčioja). smarkiai treksėti, plakti: Pelūzės širdis kukčiojo iš džiaugsmo.
širdìs kukčiója bloga darosi: Širdis kukčioja, paveizėjus į tus blynus – taip aš anų nenoriu. Opiam žmoguo širdìs pradeda kukčióti, neviežlybumą matant.
įsikukčióti kukčiojant įsiverkti: Kam tu vaiką taip prakrokinai: matai, kaip baisiausiai įsikukčiójo.
iškukčióti. kukčiojant pasakyti: Jis beširdis! – iškukčiojo mergaitė. Juzė taip neteko drąsos, jog tik išraudo, apsiverkė ir nė žodžio neiškukčiojo.
nusikukčióti

1. apsiverkti kukčiojant: Mergaitė vėl nusikukčiojo.

2. pakukčioti
2. Simonaitienė verkė nusikukčiodama. Vaikas verkia nusikukčiódamas.
pakukčióti

1. kukčiojant paverkti kurį laiką: Senutė, gavusi šią žinią, pakukčiojo, kol viskas praėjo.

2. verkiant kuksėti, gaikščioti, gaudyti kvapą: Pasikukčiódamas verkia. Kad verkia pasikukčiódama. Ko tu taip verki net pasikukčiódamas, kiba kas mušė? Motyna, parkritusi ant žemės, kad verkia, pasikukčiodama verkia.
sukukčióti. pravirkti kukčiojant, sukuksėti: Kažkas kampe sukukčiojo ir paspringo ašaromis. Mergaitei jėgų pritrūko, sukukčiojo verksmu.
užsikukčióti imti stipriai kukčioti, užsigaikščioti: Vaiks bliauna užsikukčiodamas. Vaikas labai verkė, net užsikukčiójo. Staiga pametė adatą, užsidengė veidą ir užsikukčiojo verksmu.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kukčióti, </b>-iója, -ójo. <br/>1. <span class="explanation">verkti balsu, sunkiai atgaunant kvapą: </span> Trys žaltienės sūnai žvelgia rūsčiai, stačiai, o dukrelė… Jinai vien kukčioja karčiai. Mergaitė užmigdama ilgai susikrimtusi kukčiojo. Kariai švelniai glostė kukčiojančių vaikučių galveles. Kukčiók nekukčiójęs, o perti gausi. Cit, dar mãža, kad kukčióji? Tuoj pridėsiu <span class="explanation"> (dar mušiu) </span> ! <span class="explanation">nuo didelio verksmo trukčioti, gaikščioti, kuksėti: </span> Išsiverkęs išsiverkęs nebegalia berėkt, tiktai kukčiója šniukš šniukš – nebenusitūria. Labai įsiverkusi, kukčiódama verkia. Verkė verkė, paskui kad pradėjo kukčióti, rodosi, kad ją sutraukys. <br/>2. <span class="explanation">žiaukčioti, gokčioti (verčiant vemti): </span> Ans valgė, kol pradėjo kukčiót, t. y. lig parsivalgymo. <br/>3. <span class="explanation">žagsėti: </span> Vakar labai kukčiojau, o šiandien jau ne tiek smarkiai. <br/>4. <span class="explanation">šokinėti: </span> O ne ant dviejų kojų (ne dviem kojom) ant žemės šokinėja (kukčioja). <span class="explanation">smarkiai treksėti, plakti: </span> Pelūzės širdis kukčiojo iš džiaugsmo. <br/><b> širdìs kukčiója</b> <span class="explanation">bloga darosi: </span> Širdis kukčioja, paveizėjus į tus blynus – taip aš anų nenoriu. Opiam žmoguo širdìs pradeda kukčióti, neviežlybumą matant. <br/><b>įsikukčióti</b> <span class="explanation">kukčiojant įsiverkti: </span> Kam tu vaiką taip prakrokinai: matai, kaip baisiausiai įsikukčiójo. <br/><b>iškukčióti</b>. <span class="explanation">kukčiojant pasakyti: </span> Jis beširdis! – iškukčiojo mergaitė. Juzė taip neteko drąsos, jog tik išraudo, apsiverkė ir nė žodžio neiškukčiojo. <br/><b>nusikukčióti</b><br/>1. <span class="explanation">apsiverkti kukčiojant: </span> Mergaitė vėl nusikukčiojo. <br/>2. pakukčioti 2. Simonaitienė verkė nusikukčiodama. Vaikas verkia nusikukčiódamas. <br/><b>pakukčióti</b><br/>1. <span class="explanation">kukčiojant paverkti kurį laiką: </span> Senutė, gavusi šią žinią, pakukčiojo, kol viskas praėjo. <br/>2. <span class="explanation">verkiant kuksėti, gaikščioti, gaudyti kvapą: </span> Pasikukčiódamas verkia. Kad verkia pasikukčiódama. Ko tu taip verki net pasikukčiódamas, kiba kas mušė? Motyna, parkritusi ant žemės, kad verkia, pasikukčiodama verkia. <br/><b>sukukčióti</b>. <span class="explanation">pravirkti kukčiojant, sukuksėti: </span> Kažkas kampe sukukčiojo ir paspringo ašaromis. Mergaitei jėgų pritrūko, sukukčiojo verksmu. <br/><b>užsikukčióti</b> <span class="explanation">imti stipriai kukčioti, užsigaikščioti: </span> Vaiks bliauna užsikukčiodamas. Vaikas labai verkė, net užsikukčiójo. Staiga pametė adatą, užsidengė veidą ir užsikukčiojo verksmu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.