.
kukénti, -ẽna, -ẽno
1. pusbalsiu juoktis, kikenti: Kai teip pasakė, net mergos kuként' pradėjo. Kukena kukena, kaip ir būtų iš ko. Kukẽna ir kukẽna mergiotės.
2. kukčiojant verkti, kuksėti: Lopšį užgulus kukẽno bobelė vaiko. Vaikas miegodamas kukẽna.
3. tyliai kalbėti, kuždėti: Abu kukẽna, galvas sukišę.
4. tyliai žvengti: Eik nor tu tą arklį pagirdyk – jis tę kukẽna nei girdytas, nei šertas. Kažin ko arkliai vakarą pagirėj kukẽno? Kukena kai kumelaitis ėst.
5. kuknoti. Ežys eidamas kukena: ku ku ku piš, ku ku ku piš. Ežis pašalėj kukẽna. Šeškus, kai vadina vaikus, tai ku ku ku kukẽna.
6. kukuoti: Jei gegutė sausam medy kukena, namuose kai kas mirs.
7. kliuksint bėgti: [V] anduo kukẽna iš butelio.
8. gerti, kliukinti: Kad kukẽna vyrai arielką.
iškukénti. išgerti, iškliukinti: Reikia iškukénti kiaušinis, maž gerklė pastaisys.
nukukénti.
1. nusijuokti, nusikikenti: Girdžiu, tik nukukẽna ir nukukẽna mergiotė kamarėlėj.
2. kukenant, kūkaujant nueiti: Ir nukukẽno tas traukinys.
prakukénti. kukenant praleisti, išeikvoti (turtą): Su mergom visą dalią prakukẽno.
sukukénti. tyliai sužvengti: Lyg arkliai sukukeno.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.