.
kukštė́ti, kùkšta, -ė́jo. nykti, tuštėti. .
iškukštė́ti, ìškukšta, -ė́jo
1. ištuštėti, iškiaugždėti: Visi svogūnai išsikukštė́ję (išdžiūvę), tik vienos luobos paliko. Agurkai net jau išsikukštė́ję (perrūgę, tuščiais viduriais) . Visi pabalės kubezdaliai išsikukštė́jo. Pagalviai taip išsikukštė́jo (plunksnos susidėvėjo, susitrynė), kad vargiai begalima ant jų gulėt. Tokiam ženykui ir išsikukštė́jusi (pasenusi) merga per gera. išalkti: Kai išsikukštėsi, tai šitas bulbeles suvalgysi. Ar jau išsikukštė́jai, kad valgyt prašai? Paimk kelian nors duonos kąsnelį – išsikukštė́si.
2. pradingti, išnykti: Dėžutėj nė vieno cvieko neliko, visi jau iškukštė́jo.
sukukštė́ti, sùkukšta, -ė́jo. iškiaugždėti, išdžiūti: Mūsų cibuliai su visu sukukštė́jo (liko vieni lukštai) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.