x
.
kūlýti, -ìja, -ìjo. džiūti, nykti, gesti, išsigimti.
iškūlýti. išdžiūti, sunykti, išgesti, išsigimti: Pirmą saują reikia sėti į žiemį, tai rugiai nebus iškūlìję. Mūsų rugiai visai iškūlìjo – reti, prastučiai. | An pečiaus laikiau par žiemą jurginius, tai ligi pavasario visai iškūlìjo. Ir iškūlìję tie žmonės apie mus: vienas šioks, kitas toks, sulūžę, sugriuvę. Jau ir ana mergelė iškūlìjo (vaiką susigriebė) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.