kum̃brinti (-yti), -ina, -ino
1. susilenkus eiti, kūprinti; sunkiai eiti: Paralkusys turėjo kumbrinti į Parusnį. Susilenkęs kumbri kumbri ir kumbrink sau. Sudėjau į skrynalę savo daiktus ir kumbrinau. Kum̃brina senis, t. y. eina kuprą pastatęs, susitraukęs. Pasilenkęs kum̃brina, vaikščioja. Kur kumbrini lyg šimtametis senis, kuprą pastatęs?
2. lenktis: Kam teip kum̃brinies – ar nori dygulį gauti?!
atkum̃brinti
1. ateiti susikūprinus: Senis atkum̃brina per lauką.
2. sunkiai atnešti: Atkum̃brino didelę naštą šiaudų.
iškum̃brinti. išeiti susikūprinus: Senis jau iškum̃brino, kuprą išmetęs, t. y. pasilenkęs išėjo. Sūnus … pasakė visiems namiškiams „su Dievu“ ir iškumbrino. Apent iškumbrino į pajūrio pusę.
nukum̃brinti. nueiti susikūprinus: Nukum̃brino patoriais turbūt jau į karčemą. Teip ryžęs [is],
nukumbrino į Dumskiškių sodą. Pro šalį nukumbrino du patruliai. Kažin kur tas taip atsidėjęs nukum̃brino. Būs nukum̃brinusi numie.
pakum̃brinti. pastatyti (kuprą), palenkti: Kas pakum̃brina nugarą, par tą i šoka visi. Vienas pasikum̃brina, o kiti par jį šoka.
parkum̃brinti. pareiti susikūprinus: Žmogelis parkumbrino sau skubinai namo. Parkum̃brino namo kaip šunį plakęs.
prakum̃brinti. susikūprinus praeiti. . Tiek daug metų buvo prakumbrinę kaip pavargusios elgetos.
susikum̃brinti susilenkti į kuprą: Vaikas miega susikum̃brinęs. Susikumbrinęs galia įeiti. Eina susikum̃brinęs. Susikumbrinau į kuprą ir nuėjau sau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.