x
kumečiáuti, -iáuja, -iãvo. kùmečiauti, -iauja, -iavo. būti kumečiu: Jų sklypus parduodavo iš varžytynių, o jie patys iš naujo pradėdavo kumečiauti. Vyras, dvare bekumečiaudamas, sveikatą praradęs. Ištekėjus buvo už kumečio, tad ir amžių pragyveno, ir vyrą palaidojo bekumečiaudama. Buvo ponas, dabar ir pats kumečiáuja.
iškumečiáuti. kumečiaujant praleisti kurį laiką: Tėvas iškumečiavo 40 metų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.