iškumpinti

kum̃pinti (-yti), -ina, -ino, kumpìnti, -ìna, -ìno.

1. dvilinką lenkti, daryti kumpą: Kum̃pinti yra į kumpumą lenkti. Dalgį kumpìnam kalvė [je]. Ko tu kum̃pinies, t. y. neštyvai stovi?! Jis lygiai taip kumpinosi, kaip ir jo tėvas.

2. susilenkus eiti, kūbrinti, kiūtinti: Kur kum̃pini? Kazimieras bekum̃pinąs į Paparčius pas brolį. Vis palikęs [is] kumpino namon. Na, kum̃pink kum̃pink, ko lauki?! Negi tokiam lietuj kum̃pinsi?!
ãkį (nósį) kum̃pinti šnairom žiūrėti: Anąsyk kumelaitę subaudžiau, o šiandien pamatė mane ir, žiūriu, kum̃pina ãkį. Gali kumpìnti nósį, gali nekumpìnti, bet daugiau nebįgausi munęs.
atkum̃pinti

1. atitiesinti, padaryti nebekumpą: Kad sukumpinai, tai ir atkumpink.

2. pakumpinti: Lakštingalas gieda, sparniukus atkum̃pinęs.

3. susilenkus ateiti, atkūbrinti: Aure, senis Januška vėl pas mumi atkum̃pina.
iškum̃pinti. padaryti kumpą: Kulba dailiai iškum̃pinta. Iškumpìno par kubilą ir dyžė žmogų. Žąsinas iškum̃pino kaklą. Iš iškum̃pintų alkūnių pažįstu (eina, alkūnes išskėtęs) . Nuėjo, alkūnes iškum̃pinus – nepatiko!
pakum̃pinti. padaryti kumpą, palenkti: Ašvienis galvą pakumpinęs snarpso, knakso. Ans pakumpinęs kojas eita. Pakumpino pečius ir nubėgo. Pakumpìnęs eglašakes dvi, pradėjau ulbėti, kvarkčioti į delną, tetervinas ir atlėkė. Truputį pakumpinęs nugarą Karolis žiūrėjo didelėmis šviesiomis akimis. Turime širdis pakum̃pintas per įsimylėjimą tų žemiškų daiktų ištaisyt. Jis pasikumpinęs gunkso, t. y. stovi kuprą pastatęs. Teip drūčiai pasikum̃pyti sveikinanties nereikia.
pérkumpinti. perkreipti: Eita, pasturgalį antraip párkumpinęs.
sukum̃pinti. sulenkti, suriesti: Matyt, vargas sukumpinęs kupron. Sukumpìnti liuob du medžiu ir padarys gervę. Sukumpìntos kojos. Vienog niekados nereik užmiršti tokiems medžiams mietą pridurti, kursai kuokštą prigautų, idant galūnė nenulinktų ir kamieną nesukumpintų. Susikumpìnęs bepavaikščio [ja] iš ligos. Sėdi susikum̃pinęs, t. y. sprandą sutraukęs, kuprą išmetęs. Eina susikum̃pinęs.
užkum̃pinti. užlenkti, užriesti: Senis užkum̃pino lazdą. Vanagas įkirto nagus ir užkumpìno. Užkumpìno koją – negaliu tam pijokuo nė bato benumauti. Nagus užkumpìnęs pešk ir pešk linus visą dieną. Mano karvė yr subine užkumpinta, turia skūkį. Siūsis ten, nosę užkumpìnęs, rauks. Vienas tūria, nosį užkumpinęs. Niūrina, nosį užkumpinusys. bet neėda. Užkumpindamos nosį, įėjo ana, t. y. smarkiai įpuolė bartis.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kum̃pinti</b> (-yti), -ina, -ino, kumpìnti, -ìna, -ìno. <br/>1. <span class="explanation">dvilinką lenkti, daryti kumpą: </span> Kum̃pinti yra į kumpumą lenkti. Dalgį kumpìnam kalvė [je]. Ko tu kum̃pinies, t. y. neštyvai stovi?! Jis lygiai taip kumpinosi, kaip ir jo tėvas. <br/>2. <span class="explanation">susilenkus eiti, kūbrinti, kiūtinti: </span> Kur kum̃pini? Kazimieras bekum̃pinąs į Paparčius pas brolį. Vis palikęs [is] kumpino namon. Na, kum̃pink kum̃pink, ko lauki?! Negi tokiam lietuj kum̃pinsi?! <br/><b> ãkį (nósį) kum̃pinti</b> <span class="explanation">šnairom žiūrėti: </span> Anąsyk kumelaitę subaudžiau, o šiandien pamatė mane ir, žiūriu, kum̃pina ãkį. Gali kumpìnti nósį, gali nekumpìnti, bet daugiau nebįgausi munęs. <br/><b>atkum̃pinti</b><br/>1. <span class="explanation">atitiesinti, padaryti nebekumpą: </span> Kad sukumpinai, tai ir atkumpink. <br/>2. pakumpinti: Lakštingalas gieda, sparniukus atkum̃pinęs. <br/>3. <span class="explanation">susilenkus ateiti, atkūbrinti: </span> Aure, senis Januška vėl pas mumi atkum̃pina. <br/><b>iškum̃pinti</b>. <span class="explanation">padaryti kumpą: </span> Kulba dailiai iškum̃pinta. Iškumpìno par kubilą ir dyžė žmogų. Žąsinas iškum̃pino kaklą. Iš iškum̃pintų alkūnių pažįstu <span class="explanation"> (eina, alkūnes išskėtęs) </span>. Nuėjo, alkūnes iškum̃pinus – nepatiko! <br/><b>pakum̃pinti</b>. <span class="explanation">padaryti kumpą, palenkti: </span> Ašvienis galvą pakumpinęs snarpso, knakso. Ans pakumpinęs kojas eita. Pakumpino pečius ir nubėgo. Pakumpìnęs eglašakes dvi, pradėjau ulbėti, kvarkčioti į delną, tetervinas ir atlėkė. Truputį pakumpinęs nugarą Karolis žiūrėjo didelėmis šviesiomis akimis. Turime širdis pakum̃pintas per įsimylėjimą tų žemiškų daiktų ištaisyt. Jis pasikumpinęs gunkso, t. y. stovi kuprą pastatęs. Teip drūčiai pasikum̃pyti sveikinanties nereikia. <br/><b>pérkumpinti</b>. <span class="explanation">perkreipti: </span> Eita, pasturgalį antraip párkumpinęs. <br/><b>sukum̃pinti</b>. <span class="explanation">sulenkti, suriesti: </span> Matyt, vargas sukumpinęs kupron. Sukumpìnti liuob du medžiu ir padarys gervę. Sukumpìntos kojos. Vienog niekados nereik užmiršti tokiems medžiams mietą pridurti, kursai kuokštą prigautų, idant galūnė nenulinktų ir kamieną nesukumpintų. Susikumpìnęs bepavaikščio [ja] iš ligos. Sėdi susikum̃pinęs, t. y. sprandą sutraukęs, kuprą išmetęs. Eina susikum̃pinęs. <br/><b>užkum̃pinti</b>. <span class="explanation">užlenkti, užriesti: </span> Senis užkum̃pino lazdą. Vanagas įkirto nagus ir užkumpìno. Užkumpìno koją – negaliu tam pijokuo nė bato benumauti. Nagus užkumpìnęs pešk ir pešk linus visą dieną. Mano karvė yr subine užkumpinta, turia skūkį. Siūsis ten, nosę užkumpìnęs, rauks. Vienas tūria, nosį užkumpinęs. Niūrina, nosį užkumpinusys. bet neėda. Užkumpindamos nosį, įėjo ana, t. y. smarkiai įpuolė bartis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.