x
kunigáuti, -áuja (-áuna), -ãvo.
1. būti kunigu, dvasininku: Tuomet Skulmėje kunigavo Giedraitis. Ten kunigauti jis nenorėjo. Aš negalėjau suprasti šitokio Levuko nenoro kunigaut.
2. viešpatauti: Senovės Lietuvoj kunigavo valdovų daugybė. Duok mums … su savimi kunigauti.
3. raudoti: Senutė moka kunigáut. Kunigáuna per veseilę jaunoji.
iškunigáuti. išbūti kunigu: Jis penkerius metus šioje parapijoje iškunigavęs.
nusikunigáuti nuvargti, nusigyventi bekunigaujant: Nesiskundžiu ir nusikunigavęs nesijaučiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.