kunkuliúoti, -iúoja, -iãvo. kuñkuliuoti, -iuoja, -iavo
1. virti kunkulu (nuo karščio): Vanduo kunkuliúoja, t. y. kunkulas vandens virsta. Milžiniškame katile kunkuliuoja dažai. Antis ne antis, višta ne višta: capt, kvarkt, galvikę pasukai, ir bekunkuliuojanti vartaliodamos po puodą. Tol kaitink, kol pradės kunkuliúoti. Puode kunkuliãvo mėsa. Puodas verda kuñkuliuoja. Kunkuliuo [ja] kaip verdantis vanduo. Nekišk malkų, jau kunkuliúoja.
2. kilti kurkulams, burbuliuoti (ne nuo karščio): Šaltiniai žiemą vasarą kunkuliúo [ja]. O kad lyja, net vanduo kunkuliúoja!
3. gurguliuoti. Po pilvą kuñkuliuoja.
4. judėti, bruzdėti; gyvai kuo reikštis: Nuo pat metų pradžios fabrikuose, statybose, lentpjūvėse kunkuliavo. Didžiulėje salėje kunkuliavo žmonės. | Visur visur kunkuliavo įtemptas ir prasmingas darbas. Nuolat verda, kunkuliuoja meno gyvenimas. Savo žvalumu, džiugumu, kunkuliuojančia energija jis užkrėsdavo visus.
5. stipriai virti, liepsnoti. būti apimtam stipraus jausmo: Man kūnas tebuvo apkaltas, o siela lakiojo liuosai, todėl, nors kalėjimas šaltas, bet man kunkuliuoja jausmai. Viskas kunkuliavo Petriuko krūtinėje ir neišdainuotomis gaidomis veržėsi iš širdies. Valentinas atsisėdo, tačiau jo širdy kunkuliavo pyktis ir kūrėjo išdidumas. Meilė – jausmas sopulingas kunkuliuojančių širdžių. | Nuo galvos iki kojų kunkuliavo neapsakomu įniršiu.
6. bėgioti: Ir kunkuliúos kaip varlė paskuo.
atkunkuliúoti. ateiti, atplaukti su ūžesiu, kunkulais: Kad atkunkuliúoja, kad ateina vilnys drumsto, negražaus, molino vandens.
iškunkuliúoti. išvirti: Iškunkuliãvo vanduo, t. y. išvirė, kunkulais išėjo.
nukunkuliúoti. nuvirti: Nukunkuliãvo vanduo, t. y. nuvirė, nebėr kunkulių.
pakunkuliúoti. kurį laiką pavirti: Bulbės dar tegu pakunkuliúoja.
prikunkuliúoti. prigerti, priburbuliuoti: Pelė katile prikunkuliãvo.
sukunkuliúoti.
1. suvirti: Bulbienė gal jau sukunkuliavo.
2. sujudėti, suburbuliuoti: Vanduo smarkiai sukunkuliavo. Matė … ežerą didei sukunkuliuojant ir iš to kunkulo mažą vyrytį iškylant.
3. sujudėti, subruzdėti, pagyvėti: Ežerų krašte, Drukšių pakrantėse, kaip ir visoje plačiojoje Tarybų šalyje, užvirė, sukunkuliavo laimingas gyvenimas. Kambarys sukunkuliavo maišatimi ir šauksmais.
4. sukilti, suliepsnoti jausmams; pasidaryti apimtam stipraus jausmo: Tad dabar, staiga trūkus klusnumo varžtams, kiekvieno krūtinėj sukunkuliavo kerštingi jausmai. Jos krūtinėje sukunkuliavo pasipiktinimas. | Širdis piktumu sukunkuliãvo.
užkunkuliúoti. pradėti kunkuliuoti, virti: Kai tik puodas užkunkuliuõs, tai ugnį ir užgesink.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.