kuprinė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. vaikštinėti susilenkus, kuprą pastačius: Kur tu kuprinė́ji, t. y. vaikščioji, kuprą išstatęs. Tuomet žmogelis kuprinėdamas, susirietęs sunkiai atsidūsta. Kuprą pastatęs ir kuprinė́ja. Senukas sau kuprinė́ja po namus, ir tiek. | Iš kur tu dabar kuprinė́ji (eini) ? Bobos po daržą kuprinė́ja. Gana rinkau, kuprinėjau, ale ir n'išsirinkau. Mes šičion kuprinėjam.
2. susilenkus apeiti: Giminietis susirietęs visus laukus kuprinė́ja.
apkuprinė́ti. apvaikštinėti susilenkus: Kuprotas senelis visus laukus apkuprinė́ja. Sena bobelė visą lauką apkuprinėja.
iškuprinė́ti. išvaikštinėti susilenkus: Kuprotas diedukas visus laukus iškuprinė́jo.
pakuprinė́ti
1. pavaikštinėti susilenkus: Mūsų senolis po paskutiniojo sirgimo vos bepakuprinė́ [ja].
2. ilgai vaikščioti susilenkus: Pasikuprinėji gana, kol prirenki.
prisikuprinė́ti; . prisivaikštinėti susilenkus: Prisikuprinė́jau savo amžy.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.