iškušinti

kùšinti (-yti), -ina, -ino.

1. liesti, lytėti, kliudyti: Tu to katyčio nekùšink. Nekùšink peilį, o įsipjausi. Nereik kùšinti, kad tokia opi. Nekùšink ano: juk matai, kad serga! Nekušink to vaiko, tegul valgo! Davė avižų, bet nė nekušino. Lieknai buvo dievams pašvęsti, kurių kaipo šventų nė viensai negalėjo kušinti. Matininkas nugriovavo dirvas, pievas, tik linkius, padaubius paliko nekùšinęs. Didžių vagių nėkas nekušina, mažus karsto.

2. imti, liesti svetimą daiktą: Kùšinau tavo kningas, kad ir neleidai. Nekùšinau tų tavo piningų. Tu mano obulų nekušink. Nekùšina svetimo daikto iš vietos. Ana, rodos, šiaip nėko svetimo nekùšina. Kam kùšini nepadėjęs! Jei medis ąžuolas ar pušis palūžtų aukštesniai aulio arba drevės, to stuobrio nėkas negalia kušinti. Žmonės ėję, važiavę per tuos pinigus, bet niekas jų nekušinęs.

3. judinti, krutinti: Nekùšink stalo, aš negaliu rašyti. Vaikai, nekušinkit stalo – išlieste putrą! Nekùšink mun alkūnės. Nekùšink šito rąsto – dar ant kojų užsiversi. Nekùšink lempos, o dar susprogs (suduš stiklas) . Nekùšyk tų plytų – dar nugrius. Ranką negal kušinti. Ilgai jį reikia kùšinti, kol pabunda. Atsibudęs nežinojo, kas aną kùšino. Dabar nekùšykit mane – noriu valandėlę pramigt. Nekùšyk jo, temiegie. | Žemė taip drebėjo, lyg jūrų vanduo, vėtros kušinamas.

4. kibinti, kirbinti, erzinti: Nereikėjo širšuonių kùšinti, nebūtų nė kandusios. Nekùšyk to širšių kulešiaus. Kam tu jį visuomet kùšini, jei matai, kad nekenčia. Verčiau nekùšintumėt jo – mat kad labai pyksta. Nekùšink to piktšašio: juk ka paleis burną, nė su kuo nebužkiši.

5. judėti, krutėti: Stovėk, nekušinkis! Dar viens bandė kušintis, tam jie su spatu ant galvos uždaužė. Kaip nei viens nesikušinęs [išeiti],
didi barnė pakilusi. Laukdamas karšatės, niekur iš Rymo nebkušinos. | Ko kušinys, lyg utėlių turėdamas? | Nemuno ledas pradėjo vietoms kušintis (judėti iš vietos, slinkti) .

6. purenti, dirbti (žemę): Dėl didžiųjų veislių taboko geresnė yra žemė praliesa, par vis dar jauna, kuri nėra kušinta. Tai yra nekušinta žemė, nedirbta.
iškùšinti. išjudinti, iškrutinti: Eik tu jį iš to kampo iškùšink. Ilgai ėjo, kol galėjo velnią iškušinti iš vietos.
nukùšinti. nuskusti: Negaliu niekaip nukùšyt tų žuvų.
pakùšinti.

1. paliesti, palytėti: Pakùšink ežį – jis bado. Jei pakùšinsi, ką nereik, gausi par nagus.

2. pajudinti, paimti svetimą daiktą: Žiūrėk, kad nepakušytum mano cukierkos. Ans tamstai nė siūlo galo nepakušins.

3. pajudinti, pakrutinti: Nepakùšink viedro, kad vanduo neišsilietum! Rodos, nė nepakušinau, o nukrito. Skutantis barzdą, vaikas ranką pakušino, ir persipjoviau žandą. Pakušink tą miegalį, kad atsibustų. | Jei atsibus vaikas, tu biškį pakùšink (pasupk) . Pakùšink vaiką, kad užmigtų.

4. pakliudyti, pakibinti, paerzinti: Tik, susimildamas, jo nepakùšink! Tik tu jo nepakùšyk – nebus barnių galo. Opus ir nepakušintas rėkia.

5. judėti, krutėti: Gyvolėliai sumišrai pasikušina.
prikùšinti. prikiršinti, prierzinti: Prikùšino bitis iki tiek, kad neįsileidžia į sodą.
sukùšinti. sujudinti: Ne vėjai nesukušina sustingusio [v] andens. | Nesukušink rankos, kad kerpu. | Sukùšink tik padagą arklį atvarslais, ir bėgs.
užkùšinti.

1. paliesti, paimti: Ponbutis tą zokaną taip paaštrinęs, idant nei uogų, nei grybų iš girės nebebūt valia užkušinti.

2. užkliudyti, užkabinti, užerzinti: Temušies, kad tik mūsų neužkùšintų. | Užkùšino skruzdes (bitis, vapsvas) ir nebatsigynė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kùšinti</b> (-yti), -ina, -ino. <br/>1. <span class="explanation">liesti, lytėti, kliudyti: </span> Tu to katyčio nekùšink. Nekùšink peilį, o įsipjausi. Nereik kùšinti, kad tokia opi. Nekùšink ano: juk matai, kad serga! Nekušink to vaiko, tegul valgo! Davė avižų, bet nė nekušino. Lieknai buvo dievams pašvęsti, kurių kaipo šventų nė viensai negalėjo kušinti. Matininkas nugriovavo dirvas, pievas, tik linkius, padaubius paliko nekùšinęs. Didžių vagių nėkas nekušina, mažus karsto. <br/>2. <span class="explanation">imti, liesti svetimą daiktą: </span> Kùšinau tavo kningas, kad ir neleidai. Nekùšinau tų tavo piningų. Tu mano obulų nekušink. Nekùšina svetimo daikto iš vietos. Ana, rodos, šiaip nėko svetimo nekùšina. Kam kùšini nepadėjęs! Jei medis ąžuolas ar pušis palūžtų aukštesniai aulio arba drevės, to stuobrio nėkas negalia kušinti. Žmonės ėję, važiavę per tuos pinigus, bet niekas jų nekušinęs. <br/>3. <span class="explanation">judinti, krutinti: </span> Nekùšink stalo, aš negaliu rašyti. Vaikai, nekušinkit stalo – išlieste putrą! Nekùšink mun alkūnės. Nekùšink šito rąsto – dar ant kojų užsiversi. Nekùšink lempos, o dar susprogs <span class="explanation"> (suduš stiklas) </span>. Nekùšyk tų plytų – dar nugrius. Ranką negal kušinti. Ilgai jį reikia kùšinti, kol pabunda. Atsibudęs nežinojo, kas aną kùšino. Dabar nekùšykit mane – noriu valandėlę pramigt. Nekùšyk jo, temiegie. | Žemė taip drebėjo, lyg jūrų vanduo, vėtros kušinamas. <br/>4. <span class="explanation">kibinti, kirbinti, erzinti: </span> Nereikėjo širšuonių kùšinti, nebūtų nė kandusios. Nekùšyk to širšių kulešiaus. Kam tu jį visuomet kùšini, jei matai, kad nekenčia. Verčiau nekùšintumėt jo – mat kad labai pyksta. Nekùšink to piktšašio: juk ka paleis burną, nė su kuo nebužkiši. <br/>5. <span class="explanation">judėti, krutėti: </span> </span> Stovėk, nekušinkis! Dar viens bandė kušintis, tam jie su spatu ant galvos uždaužė. Kaip nei viens nesikušinęs [išeiti], didi barnė pakilusi. Laukdamas karšatės, niekur iš Rymo nebkušinos. | Ko kušinys, lyg utėlių turėdamas? | Nemuno ledas pradėjo vietoms kušintis <span class="explanation"> (judėti iš vietos, slinkti) </span>. <br/>6. <span class="explanation">purenti, dirbti (žemę): </span> Dėl didžiųjų veislių taboko geresnė yra žemė praliesa, par vis dar jauna, kuri nėra kušinta. Tai yra nekušinta žemė, nedirbta. <br/><b>iškùšinti</b>. <span class="explanation">išjudinti, iškrutinti: </span> Eik tu jį iš to kampo iškùšink. Ilgai ėjo, kol galėjo velnią iškušinti iš vietos. <br/><b>nukùšinti</b>. <span class="explanation">nuskusti: </span> Negaliu niekaip nukùšyt tų žuvų. <br/><b>pakùšinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">paliesti, palytėti: </span> Pakùšink ežį – jis bado. Jei pakùšinsi, ką nereik, gausi par nagus. <br/>2. <span class="explanation">pajudinti, paimti svetimą daiktą: </span> Žiūrėk, kad nepakušytum mano cukierkos. Ans tamstai nė siūlo galo nepakušins. <br/>3. <span class="explanation">pajudinti, pakrutinti: </span> Nepakùšink viedro, kad vanduo neišsilietum! Rodos, nė nepakušinau, o nukrito. Skutantis barzdą, vaikas ranką pakušino, ir persipjoviau žandą. Pakušink tą miegalį, kad atsibustų. | Jei atsibus vaikas, tu biškį pakùšink <span class="explanation"> (pasupk) </span>. Pakùšink vaiką, kad užmigtų. <br/>4. <span class="explanation">pakliudyti, pakibinti, paerzinti: </span> Tik, susimildamas, jo nepakùšink! Tik tu jo nepakùšyk – nebus barnių galo. Opus ir nepakušintas rėkia. <br/>5. <span class="explanation">judėti, krutėti: </span> </span> Gyvolėliai sumišrai pasikušina. <br/><b>prikùšinti</b>. <span class="explanation">prikiršinti, prierzinti: </span> Prikùšino bitis iki tiek, kad neįsileidžia į sodą. <br/><b>sukùšinti</b>. <span class="explanation">sujudinti: </span> Ne vėjai nesukušina sustingusio [v] andens. | Nesukušink rankos, kad kerpu. | Sukùšink tik padagą arklį atvarslais, ir bėgs. <br/><b>užkùšinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">paliesti, paimti: </span> Ponbutis tą zokaną taip paaštrinęs, idant nei uogų, nei grybų iš girės nebebūt valia užkušinti. <br/>2. <span class="explanation">užkliudyti, užkabinti, užerzinti: </span> Temušies, kad tik mūsų neužkùšintų. | Užkùšino skruzdes (bitis, vapsvas) ir nebatsigynė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.