.
kuštė́ti, kùšta, -ė́jo. tuštėti, džiūti. .
iškuštė́ti, ìškušta, -ė́jo.
1. išdžiūti, iškiaugždėti: Čia jau mūsų svogūniukai iškuštė́ję (minkšti pasidarę) . Mano svogūnai tiek išsikuštė́jo, kad atliko tik lukštai. Išsikuštėjęs (išpurtęs) ridikas negardus.
2. ištuštėti; išsekti, sumenkti: Išsikuštėjo pagalvis, reikia ir vėl plunksnų pripilti. | Į senatvę žmogus išsikušta, lieka skūra ir kaulai.
3. išalkti: Arklys iškuštėjo – toli mat važiavo. Mat visi iškuštė́ję, kad tašo kopūstus!. Kai išsikuštėste, tai ir bulbelės bus gerai. Išsikuštė́jau, privargau, kad net kojas nukirto. Valgyk valgyk – išsikuštė́si lig vakarui.
4. išsieikvoti, susivartoti: Mūsų sviestas jau išsikuštė́jo (pasibaigė), nėr ko ir svečiui paduot. Buvo skrynia pilna drobių, bet dabar išsikuštė́jo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.