.
kùštinti (-yti), -ina, -ino.
1. judinti, krutinti, kušinti: Ėmė savo jaunesnįjį brolį budinti, ėmė su ranka už kojos kuštinti. Kùštinau kùštinau – niekaip neatsibunda, miega, ir tiek.
2. liesti, imti: Svetimų daiktų nekùštink.
3. raginti: Aš juos jau senai kùštinu, kad namo eit.
įkùštinti. įjudinti, įgundyti: Aš jį kuštinu kuštinu, bet niekaip negaliu įkùštinti, kad jis vestų.
iškùštinti. išjudinti, iškrutinti: Nu ale kad jau motina jį iš tos vietos iškuština.
pakùštinti. pajudinti, pakrutinti: Eik, pakuštink Antosę – gal pabus. Karalius priėjęs, stūmęs su abiem rankom – nė pakuštyt negalįs. Jis tik pasikùštino, norėjo imt knygą.
sukùštinti. sujudinti: Kad ir purkšti kuo nors kopūstus, bet nieko nepadarai – neišnaikini kirmėlių, tik jas sujudini, sukùštini. Kritika pažadina dvasę ant darbo, sukuština mąstį.
užkùštinti. užkliudyti, užkibinti: Nereikia jo užkùštint, tai jis nieko ir nesakys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.