.
kužė́ti, kùža, -ė́jo.
1. judėti, krutėti, kušėti, knibždėti: Kužėjo visa žemė: skrajojo pilna ore, šnabždėjo ir plasnojo po mišką visoki gyviai. Žalčių ir rupūžių ten kužėjo neapsakomos galybės. Blusos, utys, susimetusios į kupetą, kuža galvo [je] kaip vibždynas. Kirmys mėso [je],
sūriuose kužė́jo. Skruzdės kužėte kuža. Tai kad kùža žmonių! Visas miestelis kužėjo dar, kaip mes išvažiavome.
2. drebėti, virpėti: Jau dėduko rankos kuža. Paršalęs kužėjau kaip lapas.
atkužė́ti, àtkuža, -ė́jo. pamažu ateiti, atgužėti: Vos tiktai aš lig čia atkužė́jau.
iškužė́ti, ìškuža, -ė́jo. knibždant išeiti: Žmonių minia iškužė́jo.
pakužė́ti, pàkuža, -ė́jo. pajudėti, pakrutėti: Vaikai stovėjo nedrįsdami nė pakužėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.