iškvailinėti

kvailinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. kvaĩlinėti, -ėja, -ėjo

1. būti kvailam, kvailioti: Jau ji antras metas kvailinė́ja. Tas vaikinas iš mažų dienų kvailinė́ja.

2. kaip kvailam vaikštinėti, žioplinėti; dvoklinėti: Kvailinė́jau kvailinė́jau po visą miestą, kol jį susiradau. Kur tu kvailinė́ji iš vieno kampo į kitą bi pakvailęs? Kas ten pakražančiais kvaĩlinėja? Judošius tada, bekvailinėdams po mišką, užtiko epušę bemiegančią.
iškvailinė́ti. kaip kvailam išvaikštinėti: Aš po visą miestą iškvailinė́jau, bet Jonelio niekur neradau.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kvailinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. kvaĩlinėti, -ėja, -ėjo<br/>1. <span class="explanation">būti kvailam, kvailioti: </span> Jau ji antras metas kvailinė́ja. Tas vaikinas iš mažų dienų kvailinė́ja. <br/>2. <span class="explanation">kaip kvailam vaikštinėti, žioplinėti; dvoklinėti: </span> Kvailinė́jau kvailinė́jau po visą miestą, kol jį susiradau. Kur tu kvailinė́ji iš vieno kampo į kitą bi pakvailęs? Kas ten pakražančiais kvaĩlinėja? Judošius tada, bekvailinėdams po mišką, užtiko epušę bemiegančią. <br/><b>iškvailinė́ti</b>. <span class="explanation">kaip kvailam išvaikštinėti: </span> Aš po visą miestą iškvailinė́jau, bet Jonelio niekur neradau.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.