iškvarčinti

kvarčìnti, -ìna, -ìno. kvar̃činti, -ina, -ino. kvárčinti

1. įkyriai, primygtinai prašyti, klausinėti, kaulyti; kvaršinti, neduoti ramybės: Ką prašinėjimais klapatyti; kvarčìnti. Ką dėl ko kvarčìnti. Motyna nušnekėjo šei [p] ir tei [p],
ale ji prispyrus vis iš naujo kvarčina. Neduokis teip kvarčìntis.

2. erzinti, dirginti: Siameziška bei kineziška muzikė pagauna vėl ausis kvarčinti, ir žmonės pradeda visi kaip padūkę šokti.

3. kirkinti, kamuoti: Mergę kas apstojęs kad labai kybina, sako, kvárčina.
iškvarčìnti. išklausinėti, iškamantinėti. .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kvarčìnti, </b>-ìna, -ìno. kvar̃činti, -ina, -ino. kvárčinti<br/>1. <span class="explanation">įkyriai, primygtinai prašyti, klausinėti, kaulyti; kvaršinti, neduoti ramybės: </span> Ką prašinėjimais klapatyti; kvarčìnti. Ką dėl ko kvarčìnti. Motyna nušnekėjo šei [p] ir tei [p], ale ji prispyrus vis iš naujo kvarčina. Neduokis teip kvarčìntis. <br/>2. <span class="explanation">erzinti, dirginti: </span> Siameziška bei kineziška muzikė pagauna vėl ausis kvarčinti, ir žmonės pradeda visi kaip padūkę šokti. <br/>3. <span class="explanation">kirkinti, kamuoti: </span> Mergę kas apstojęs kad labai kybina, sako, kvárčina. <br/><b>iškvarčìnti</b>. <span class="explanation">išklausinėti, iškamantinėti. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.