x
kvar̃čyti, -ija (-yja), -ijo. kvárčyti. kvarčinti 1: Jį daug žmonių kvarčija, klapatija. Pradėjo ūkininką kvarčyti, kad tas skolą atiduotų. Mano boba mane seniai kvar̃čy [ja],
kad kokią nors spintą nupirkčiau. Pas tiltą nusivedęs kvarčijo jį dar su juom toliaus į girią eiti. Mane per gvoltą nekvarčyk gerti.
atsikvar̃čyti; . atsikratyti (nuo įkyriai prašančio, kvaršinančio galvą).
iškvar̃čyti. išprašyti, iškaulyti: Tokį derėjimą (sutartį) nuo vyresniojo tos žemės iškvarčiję.
nukvar̃čyti. kvarčijant nuvarginti.
prikvar̃čyti. kvarčijant priversti ką padaryti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.