kvarksė́ti, kvárksi (-ėja), -ė́jo, kvárksėti, -i, -ėjo.
1. rėkti, kvarkti. Varna, antis, slanka kvárksi lėkdama, juodvarnis kranka, višta kvaksi. Būriai kovų ir varnų, atkutę išverstais sliekais, straksėjo, kvarksėjo ir pešėsi drėgnuose arimuose. Antys po daržą jau kvárksėja. Boba atsigulus ir kvárksi (perdžia), nė kiek nebeužturi.
2. kvakšėti, kvaksėti. Kvarksi lyg perekšlė višta.
3. murmėti, bambėti; piktai, stačiai kalbėti: Nenustosi kvarksė́t kai višta?! Sėdėk, niekas tavęs nekliudo. Nekvárksėk tep, įgriso net klausytis. Senė kažką piktai kvarksėjo. Jei ji tik ką sužinos, tai jau ir kvárksi į akis. Tylėk, nekvarksėjęs niekų.
4. negražiai dainuoti, giedoti: Jūs čia kvárksit kvárksit.
iškvarksė́ti. kvarksėjimu išpranašauti, priartinti, užtraukti (nelaimę): Dar kokią nelaimę iškvarksėsi.
nukvarksė́ti. nueiti kvarksint: Antys nukvarksė́jo į upę.
prikvarksė́ti. prastai, negražiai pridainuoti: Visokių prikvárksi dainų.
sukvarksė́ti. surikti, sukvarkti: Jiems taip besiderant, staiga sukvarksėjo antis. Medyje sukvarksėjo varna. Netrukus vienur kitur nuskambėjo kareiviška dainuška, sukvarksėjo armonika.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.