kvoklinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. vaikštinėti be naudos, be tikslo, dvoklinėti, žioplinėti: Kur nudės kokį daiktą, o paskui kvoklinė́ja, ieško. Ko čia kvoklinė́ji kaip žąsis po avižas! Kvoklinė́ja kaip varna durnoja.
apkvoklinė́ti. apeiti, apžioplinti: Visą miestelį apkvoklinė́jau – tavęs niekur.
atkvoklinė́ti. ateiti, atsibastyti, atžioplinti: Kap anys, biednykai, pėsti per tokį lietų ir atkvoklinė̃s! Pro kur tu čia ir atkvoklinė́jai per laukais, be kelio?
iškvoklinė́ti. išsivaikščioti, išžioplinti: Visa šeimyna iškvoklinė́jus – kas kur.
nukvoklinė́ti. nueiti, nužioplinti: Kad be saulės, tai tokiam miške balas žino kur nukvoklinė́tum.
pakvoklinė́ti. kiek pavaikštinėti, pažioplinėti: Ana jau neina laukan – tik kad da kada apie namus pakvoklinė́ja iš dyko buvimo.
parkvoklinė́ti. pareiti, paržioplinti: Gerai, kad namo parkvoklinė̃s arklys, o kai teip kur nueis?
prakvoklinė́ti. praleisti laiką kvoklinėjant: Jam kad neramumas užeina, tai pernakt prakvoklinėjąs išejęs. Tai, nei te jos darbas až darbą – tik prakvoklinė́ja kai kvokla.
prikvoklinė́ti. iki soties kvoklinėti: Ai, sakė, prikvoklinė́jęs po lauką, paki jus užėjęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.