kvõklinti, -ina, -ino. eiti lyg apkvaišusiam, žioplinti, dvoklinti: Kurgi tu kvõklini pametęs darbą! Senas žmogelis kvõklina keliu. Kvõklino, kvõklino ir nerado nieko.
atkvõklinti. ateiti lyg pakvaišusiam: Atkvõklina boba per pievom – lygiai tako nėra.
įkvõklinti. įeiti, įžioplinti: Da ažblūdys berniūkštis ar kur raistuos inkvõklins, tai bus tada.
iškvõklinti. išeiti, išžioplinti: Kai namie reikia, tai tada ana iškvõklino.
nukvõklinti. nueiti, nužioplinti: Nuo galvijų atsiskyręs teliokas nėr žinios kur gali nukvõklint.
parkvõklinti. pareiti, paržioplinti: Kurgi tavo uogos – dykas parkvõklinai!
prakvõklinti. praeiti pro ką nepastebėjus, pražioplinti: Aš pamatau, o tu gi prakvõklini pro grybus.
prikvõklinti. prieiti, prisirinkti: Aš nekenčiu, kai bobų pilna pirkia prikvõklina.
sukvõklinti. sueiti, sulįsti: Tu pasaugok, kad vištos darželin nesukvõklintų.
užkvõklinti.
1. užlipti, užsirioglinti: Kur užkvõklinai ant kelmo! Ejo kai koks kvokla ir stačiai ažkvõklino in šunio.
2. užeiti, užžioplinti (į vidų): Šita boba tai niekada nepraeis pro mus neažkvõklinus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.