.
kvõlyti, -ija, -ijo (chwalić, xвaлить, xвaлiць). kvolýti, -ìja, -ìjo. girti: Nekvõlyk manęs: nė aš jau tep gera, nė ką. Kvolys tave uošvelis. Geras tavoras patsai save kvolija. Negražu šiteip kvolýties. Nesikvolyk, mergužėle, ba ne ūkininkė, tuščios tavo margos skrynios, ba ne darbininkė.
iškvõlyti. išgirti: Kad iškvõlijo, tai lig galo. Mergelė graži, tėvelio išrėdyta, motulės iškvolyta.
pasikvõlyti. pasikvolýti. pasigirti: Kas jau tep mokės pasikvõlyti, kap ta Barbelė! Katras mėgsta pasikvõlyti, žinok, kad niekam nevertas yra, pagyrų puodas. Per anksti pasikvolìjo – dabar juokiasi visi. Nu, paskvolýk, kaip gyveni.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.