iškvošėti

kvošė́ti, -ė́ja (kvõši), -ė́jo

1. sirgti, negaluoti: Ir ana per visą žiemą kvošė́jo kvošė́jo.

2. pradėti atsigauti, peikėtis.

3. stengtis atsikvėpti, ilsėtis: Ko kvošíesi, bene akmenį vertei?

4. ilgai galvoti, norėti prisiminti: Jis dar tik kvõšisi, kur padėjo. Stoviu ir kvošiúos (kur pinigus pasidėjau). Kvošiúos kvošiúos, iš kur jos toj duktė, kad aš jos nemačiau.

5. stovinėti be darbo, žiopsoti: Kvõšisi kap varnos prieš lietų. Ko kvošiesi stovėdamas?

6. susiprasti: Kai jau į ožio ragą surietė, tai visi kvošė́jos.
atsikvošė́ti

1. atsigauti, atsipeikėti apsvaigusiam, nualpusiam: Jis ilgai buvo apkvaitęs, bet paskui atsikvošė́jo. Kad rėžė Rudžius akmenu per ausį – parkritau ir vos ne vos atsikvošė́jau. Pilkit burnon [v] andenio – greičiau atsikvošė̃s! Nukritau ir atsikvošėjęs dairausi, kas aplinkui darosi. Jis apalpo ir tik po kokios valandos atsikvošė́jo. Pirty pasgėriau nuo garų, paskui kiek atsikvošė́jau.

2. aprimti, atsigauti po didelių įspūdžių, išgyvenimų, susijaudinimo: Kai daugelis dar nespėjo atsikvošėti nuo įvykių griūties, Daura vienas pirmųjų atėjo į jo būrį. Negalėjo atsikvošėti iš susižavėjimo. Iš ilgo nakties miego negalėjau tuojau atsikvošėt ir suvokt, kas lauke darėsi. Žmonės stebėjosi ir atsikvošėti negalėjo, kad tokį žmogų būtų galėjusi giltinė taip greitai surangyti. Tie, išvestieji už durų, atsikvošėję vėl ėmė kits kitam į plaukus kibti. Jį pyktis suėmė. Pagavo baslį ir užsimojo, bet tuojau atsikvošėjo. Po kiek laiko atsikvošėjo, lyg iš miego pabudo, kad jam pinigų nebėra. Atsikvošėjęs eina jis namon.

3. ilgai galvojus suprasti, susivokti, atsiminti: Jis led ne led atsikvošė́jo – vargais negalais atsiminė. Ot, negaliu niekaip atsikvošėt, kaip tas kaimas vadinas. Jau dabar ir aš atsikvošėjau tavo pavardę. Tik dabar atsikvošė́jau tave. Aš buvau užmiršęs, ale ėmiau ir atsikvošė́jau. Atsikvošėjau, kad duonos dar reikia nupirkt. Iš sykio nepažinau, bet tuojau paskui atsikvošėjau. Tada tiktai karalius atsikvošėjo ir pažino savo dukterį. Per ilga visi atsikvõši. Buvau paklydęs. Ką tik atsikvošė́jau, į kurią pusę namai. Po kiek laiko ir jis atsikvošė́jo, ką buvo padaręs. Atsikvošė́jo, kaip numien (namo) parejo. Atsikvošė́jo lioc (lyg) višta kiaušinius dėt (atsiminė per ilga) .

4. pailsėti, atsikvėpti, atsigauti; sustiprėti: Sustabdyk arklius, duok jiem atsikvošė́t. Sėsk, tai atsikvošė́si truputį. Palauk, duok man atsikvošė́ti. Jis po ligos atsikvošė́jo. Gal paskui ir mes kiek atsikvošė́sim (praturtėsime), tai ir tau pinigus atiduosim.
iškvošė́ti

1. atsikvošėti 1: Kap gavau galvon, vos ne vos po geros adynos išsikvošėjau.

2. iškvošti, apkvailti: Iškvošė́jo merga visiškai. Ir aš ant senatvės baigiu iškvošėti, net dienų nebesuskaitau.

3. susenti, iškaršti: Senis iškvošėjęs, sėdėtų užpečky. Visai jau tas senis iškvošėjęs, nebegalima nei susikalbėti.

4. išsivadėti, išgaruoti, išdūksoti: Neužkištas kamparas išsikvoši. Per ilgą laiką ir žmogus išsikvoši (prisiminimai išblėsta, užsimiršta) .

5. sumenkti, susilpnėti. Kaip tik seno [žmogaus],
ir protas ìškvoši – lieka kaip mažo vaiko. Mano galva tokia iškvošėjus – nebeatsimenu. Senas, tai ir protas išsikvošė́jo.
nusikvošė́ti iškvošti, sukvailėti: Mat kad tas žmogus visai nusikvošėjo, nebežino ką bedarąs.
pakvošė́ti. pasirgti, panegaluoti: Pakvošė̃s dar ir ji.
sukvošė́ti. sublogti, nusilpti: Sukvošė́jo visiškai ji.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kvošė́ti, </b>-ė́ja (kvõši), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">sirgti, negaluoti: </span> Ir ana per visą žiemą kvošė́jo kvošė́jo. <br/>2. <span class="explanation">pradėti atsigauti, peikėtis. </span> <br/>3. <span class="explanation">stengtis atsikvėpti, ilsėtis: </span> Ko kvošíesi, bene akmenį vertei? <br/>4. <span class="explanation">ilgai galvoti, norėti prisiminti: </span> Jis dar tik kvõšisi, kur padėjo. Stoviu ir kvošiúos (kur pinigus pasidėjau). Kvošiúos kvošiúos, iš kur jos toj duktė, kad aš jos nemačiau. <br/>5. <span class="explanation">stovinėti be darbo, žiopsoti: </span> Kvõšisi kap varnos prieš lietų. Ko kvošiesi stovėdamas? <br/>6. <span class="explanation">susiprasti: </span> Kai jau į ožio ragą surietė, tai visi kvošė́jos. <br/><b>atsikvošė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">atsigauti, atsipeikėti apsvaigusiam, nualpusiam: </span> Jis ilgai buvo apkvaitęs, bet paskui atsikvošė́jo. Kad rėžė Rudžius akmenu per ausį – parkritau ir vos ne vos atsikvošė́jau. Pilkit burnon [v] andenio – greičiau atsikvošė̃s! Nukritau ir atsikvošėjęs dairausi, kas aplinkui darosi. Jis apalpo ir tik po kokios valandos atsikvošė́jo. Pirty pasgėriau nuo garų, paskui kiek atsikvošė́jau. <br/>2. <span class="explanation">aprimti, atsigauti po didelių įspūdžių, išgyvenimų, susijaudinimo: </span> Kai daugelis dar nespėjo atsikvošėti nuo įvykių griūties, Daura vienas pirmųjų atėjo į jo būrį. Negalėjo atsikvošėti iš susižavėjimo. Iš ilgo nakties miego negalėjau tuojau atsikvošėt ir suvokt, kas lauke darėsi. Žmonės stebėjosi ir atsikvošėti negalėjo, kad tokį žmogų būtų galėjusi giltinė taip greitai surangyti. Tie, išvestieji už durų, atsikvošėję vėl ėmė kits kitam į plaukus kibti. Jį pyktis suėmė. Pagavo baslį ir užsimojo, bet tuojau atsikvošėjo. Po kiek laiko atsikvošėjo, lyg iš miego pabudo, kad jam pinigų nebėra. Atsikvošėjęs eina jis namon. <br/>3. <span class="explanation">ilgai galvojus suprasti, susivokti, atsiminti: </span> Jis led ne led atsikvošė́jo – vargais negalais atsiminė. Ot, negaliu niekaip atsikvošėt, kaip tas kaimas vadinas. Jau dabar ir aš atsikvošėjau tavo pavardę. Tik dabar atsikvošė́jau tave. Aš buvau užmiršęs, ale ėmiau ir atsikvošė́jau. Atsikvošėjau, kad duonos dar reikia nupirkt. Iš sykio nepažinau, bet tuojau paskui atsikvošėjau. Tada tiktai karalius atsikvošėjo ir pažino savo dukterį. Per ilga visi atsikvõši. Buvau paklydęs. Ką tik atsikvošė́jau, į kurią pusę namai. Po kiek laiko ir jis atsikvošė́jo, ką buvo padaręs. Atsikvošė́jo, kaip numien <span class="explanation"> (namo) </span> parejo. Atsikvošė́jo lioc <span class="explanation"> (lyg) </span> višta kiaušinius dėt <span class="explanation"> (atsiminė per ilga) </span>. <br/>4. <span class="explanation">pailsėti, atsikvėpti, atsigauti; sustiprėti: </span> Sustabdyk arklius, duok jiem atsikvošė́t. Sėsk, tai atsikvošė́si truputį. Palauk, duok man atsikvošė́ti. Jis po ligos atsikvošė́jo. Gal paskui ir mes kiek atsikvošė́sim <span class="explanation"> (praturtėsime), </span> tai ir tau pinigus atiduosim. <br/><b>iškvošė́ti</b><br/>1. atsikvošėti 1: Kap gavau galvon, vos ne vos po geros adynos išsikvošėjau. <br/>2. <span class="explanation">iškvošti, apkvailti: </span> Iškvošė́jo merga visiškai. Ir aš ant senatvės baigiu iškvošėti, net dienų nebesuskaitau. <br/>3. <span class="explanation">susenti, iškaršti: </span> Senis iškvošėjęs, sėdėtų užpečky. Visai jau tas senis iškvošėjęs, nebegalima nei susikalbėti. <br/>4. <span class="explanation">išsivadėti, išgaruoti, išdūksoti: </span> Neužkištas kamparas išsikvoši. Per ilgą laiką ir žmogus išsikvoši <span class="explanation"> (prisiminimai išblėsta, užsimiršta) </span>. <br/>5. <span class="explanation">sumenkti, susilpnėti</span>. Kaip tik seno [žmogaus], ir protas ìškvoši – lieka kaip mažo vaiko. Mano galva tokia iškvošėjus – nebeatsimenu. Senas, tai ir protas išsikvošė́jo. <br/><b>nusikvošė́ti</b> <span class="explanation">iškvošti, sukvailėti: </span> Mat kad tas žmogus visai nusikvošėjo, nebežino ką bedarąs. <br/><b>pakvošė́ti</b>. <span class="explanation">pasirgti, panegaluoti: </span> Pakvošė̃s dar ir ji. <br/><b>sukvošė́ti</b>. <span class="explanation">sublogti, nusilpti: </span> Sukvošė́jo visiškai ji.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.