.
laidinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. laidyti.
1. mėtyti, svaidyti: Laipiojo į kalnus, laidinėjo apačion akmenis. Nesilaidinė́k, bo kam dar galvą praskelsi.
2. leistis (daug kartų) nuo kalno: Laidinėjasi su rogelėmis nuo aukšto kriaušio Mūšos.
3. plaukioti, irstytis laiveliu: Atnešk irklus, mes norime laidinėtis po Mūšą. Per dažnai reikia per upę laidinėtis. Laidinėjasi kvailys po alų.
atlaidinė́ti. atlaidyti.
1. tvinkti: Margė jau atsilaidinė́ja, tuoj šviežio pieno turėsim.
2. atleisti (nuodėmes).
3. šalinti, atleisti (daug kartų): Už vogimą atlaidinė́ [ja] iš darbo.
įlaidinė́ti; . įlaidyti; leisti įeiti, įleisdinėti. .
išlaidinė́ti
1. išlaidyti 1: Visus gyvulius išlaidinė́jo iš tvartų.
2. išspausdinti (daug kartų): Kasmet išlaidinėta žemaitiškai – rusiškas kalendorius už pinigus.
3. išlieti: Versmes ašarų išlaidinėjo akys manos.
nulaidinė́ti. nulaidyti 9: Nulaidinė́ja alų.
palaidinė́ti; . palaidyti.
1. leisti išeiti, išvykti: Visus gyvulius palaidinė́jo (iš visų kūčių) ir išėjo. Kurie pyliavas atpylė, tus palaidinėjo.
2. leisti sau ką nors, duoti valią.
3. pasklaidyti: Palaidinė́k į šalis pelus su šake.
4. pavažinėti, pasiirstyti valtimi: Tave palaidinėsiu laivu. Einam upėj pasilaidinė́ti. Ar nenorėtų jis pasilaidinėti drauge jos laively?
prisilaidinė́ti leisti prisiartinti, prisileisti. . Prilaidinėtis jų.
razlaidinė́ti. išleisti, išeikvoti: Razlaidinė́j [o] grašius, reikia eit namop grynam.
susilaidinė́ti. sulaidyti
7. susirašinėti: Da susilaidinėjom gromatas iš pradžios, paskui išsiblaškė visi.
užlaidinė́ti; . užlaidyti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.