.
láidinti, -ina, -ino, laidìnti, -ìna, -ìno. leisti.
1. tekinti, bėginti: Alų láidink dirbdamas, ale nepraskiesk.
2. mėtyti, šaudyti: Bet jie taip pat puikiai laidina ir strėles.
3. leisti į vandenį, plukdyti: Pamarėliais jodinėjau, laivelius laidindams.
4. eikvoti, gaišinti: Sveikatą brangink, niekais nelaidink.
5. leisti į puodą, dėti: Su šaukštu laidìna kleckus.
6. pasivaduoti: Mudu visą ganymo laiką laidindavovos.
7. smarkiai važiuoti, joti, bėgti: Žandaras, … be kepurės laukan išbėgęs, ant savo arklio užšokęs, namon laidino. Šalin laidìnti. Vadai, greita risčia laidindami, viens antrą pralenkti norėjo. Valdons, … ant … žirgo sėdėdams, … per laukymus laidina.
gérklę laidìnti smarkiai šaukti, rėkauti: Ana laidìna gerklę (liežuvį) dainuodama. Gaili ir pajuokianti laidina gerklę gegužė. Liaukis gerklę laidinęs, o užkris atvarslai ant nugaros (būsi mušamas) .
liežùvį laidìnti
1. rėkauti.
2. šmeižti, liežuvauti: Kiek Stankaus Barbė apei mumis liežùvį laidìna! Jei nenori, nelaidìnk par daug liežùvio, o gausi par luibas. Parduosiu žuvį, pirksiu liežuvį – ant jaunų mergelių laidinsiu.
3. niekus šnekėti, plepėti: Laidino be galo savo liežuvį ir tarės išmintingai darąs. Nelaidìnk liežùvio dėl tokio menko dalyko.
atláidinti. atleisti.
1. atleisti grūdinimą, suminkštinti: Kirvį atlaidinaũ, į ugnį įkišęs. Nekišk į ugnį peilį – atláidinsi. Kieto dalgio ašmenis gal kalvis atlaidìnti, ir nebtrupės. Nepjauk karštą duoną – peilis atsilaidìns.
2. atjoti, atvažiuoti smarkiai: Per kalną vieškeliu atlaidina žandaras. Jam vos atsisukus, karieta priešais atlaidino.
3. pasikeisti.
atsiláidintinai. Už piningus nepaleisiu, tik jeigu nori atsiláidintinai. Aš noriu pasilaidinti atsiláidintinai.
4. dovanoti (kaltę): Tos … norint kartais gali būt atlaidintomis.
5. atsiųsti: Na, tą tik iš tikro nelabasis atlaidino!
įláidinti. įleisti.
1. leisti įeiti.
2. smarkiai įjoti, įvažiuoti: Štai ant juodo eržilo įlaidina į kiemą nuo batų aulų iki pasišiaušusių plaukų galingas amtmonas Puserna. Pasibaidę arkliai su vežimu įlaidino į didesnį žmonių pulką.
išlaidìnti. išleisti.
1. ištirpinti: Išlaidìnk sviestą priš ugnį ir padarysi kastinį. Išlaidìnk druską [v] andenė [je] ir duok karvei.
2. paleisti (vidurius).
liežùvį (liežuviùs) išláidinti apšmeižti, apkalbėti: Ar čia seniai išlaidìno ant munęs liežùvį, o dabar vėl gerinas ir nora prisilaižyti. Išlaidìno liežuviùs po visą sodžių.
nuláidinti. nuleisti.
1. nupilti, nutekinti: Nuláidink alų, ale nepraskiesk.
2. nuleisti, numesti: Iš tolo nulaidináu akmenį.
3. smarkiai nujoti, nuvažiuoti, nubėgti: Nubalęs kaip drobė užveizdas šuoliais nulaidino namo pranešti grovui, kas įvyko.
4. nulenkti: Kmitas galvą nulaidino ant priegalvio ir kurį laiką spoksojo į lubas.
paláidinti. paleisti.
1. smarkiai nujoti, nuvažiuoti, nubėgti į šalį, tolyn: Išlenda iš už krūmų, užšoka ant arklio ir palaidina savo keliu. Vežimas pradėjo slidinėti, nuo ko arkliai pasibaidė ir palaidino.
2. paleisti (vidurius): Aloe kartumas kelia apetitą, palaidina ir gydo žaizdas. Suteikia vandeniui palaidinamąją ypatybę.
3. pavaduoti, užvaduoti: Ar jūs galėtumiat muno Leksį paláidinti?. Piemuo buvo pietams pasilaidìnęs.
liežùvį palaidìnti apšmeižti: Atlėkusys palaidìno liežùvį, nusitaisiusi, kad daugiau kas girdėtų.
pérlaidinti. greit pervažiuoti: Per kiemą pérlaidinti. Juodum per vėžes perlaidinus.
praláidinti. greit pravažiuoti: Pro vartus pralaidìnti.
priláidinti. prileisti (į puodą), pridėti: Prilaidìno vienų kleckų, o skystimo nėr.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.