láidoti, -oja, -ojo.
1. laikantis priimtų papročių ar apeigų, mirusį pakasti: Kalnų plyšėse gyventojai gebėjo savo numirėlius laidoti. Laidokit mane jauną į rūtų darželį. Duobė laidojamų. Laidojamasis vežimas, lavonvežimis. Serga serga – prieina nedėlia, nėra ko laidoti. Gailiai verkė, kap motulę laidodama. Čia, būdavo, láidojasi an šitų kapinių.
2. leisti į žemę, pakasti, užkasti: Buvo pasnigusi, ka vežėm bulbes láidoti. Mes láidojame bulbes į rūtį. Tas kūlis láidotas yr buvęs – aplinkuo maži sukrauti.
3. palikti užmarštyje, neduoti eigos: Ji. puikiai žino, kad socializmas iš karto laidoja visas jos svajones, jos norą ir pamėgimą gyventi svetimu darbu.
atláidoti. atlydėti (mirusį): Jau mūsų seselę atlaidoja.
įláidoti. įkasti: Priš trisdešimt metų įláidojom akmenis, o nujau nugarelės jau yr išsikišusios iš žemės.
išláidoti.
1. išlydėti mirusį iš namų.
2. visus mirusius palaidoti: Mirusius vaikus, tėvus, brolius išláidok. Pamirusiuojus, alba lavonus, ant prasto lauko išlaidojo.
3. kieno lėšomis palaidoti: Esu pysirašęs, kad mani tura išlaidoti, šermenes tris dienas švęsti.
nuláidoti
1. nulydėti (mirusį): Nuláidojo su trūbais.
2. nukristi: Mažne nusiláidojau nu koptų.
paláidoti.
1. laikantis priimtų papročių ar apeigų, pakasti mirusį: Lavoną paláidok į kapus. Apgiedojo, palaidojo Lapiną vyrai, pakasė jį gilion žemėn. Suprato sūnus, duktė, suprato motina, kas bus tame karste palaidotas. Kaip gyveno – taip, bet gražiai palaidojo. Aš palaidosiu savo mergelę su didžiu gražumėliu. Paláidotas yra … su didžiu ir brangumi išmitimu ir būdu. Verkia kap tėvus palaidojęs (graudžiai verkia) . Negimusį pakrikštija, nemirusį palaidoja. Negyvas gyvą palaidojo. Nei tu mirei, nei aš gyvas pasilaidojau. Numirsime ir pasilaidosime po savo trobų pelenais.
2. suleisti į žemę, pakasti, užkasti: Bulbes padėjau paláidoti į kapčius. užversti: Palaidos tave sniego uraganai, ir niekas vardo nežinos. Visi įrengimai palaidoti po griuvėsiais.
3. padaryti nebeegzistuojantį, sunaikinti: Kai viskas Taručių namuose į gera linko, turėjo vėl kokia nelaimė metams kitiems palaidoti žmoniškesnio gyvenimo viltis. Čia ji jau palaidojo savo jaunystę. Buvo tikėtasi kartu su Paryžiaus komuna galutinai palaidoti kovingąjį proletariatą. padaryti nežinomą, užmirštą: Į filosofines pažiūras ir idėjas, kurios yra seniai sutriuškintos ir palaidotos, nereikia kreipti daug dėmesio. Sutartis buvo palaidota popierių krūvoje.
priláidoti. šalia palaidoti: Aną priláidojo pri šalies.
suláidoti.
1. visus palaidoti: Truso vikingai yra sudeginti ir sulaidoti ugniaduobėse.
2. viską suleisti į žemę, pakasti, užkasti: Suláidok bulbes į rūsį. Beturiam bulves susiláidoti, ir būs po darbų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.